ForumForum  PortaliPortali  Lajme rreth Nini-t  RegjistrohuRegjistrohu  GalleryGallery  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  identifikimiidentifikimi  
Lusim antaret qe te jene sa me aktiv ne forum, dhe te postojn sa me shume, sepse kohve te fundit jemi duke u bere te kontrolluar nga menagjeri i Florencia Bertottit, Florit. Ju lusim qe te keni parasysh kete dhe te jeni sa me aktiv ne postimin e mesazheve, natyrisht pa i thyer rregullat. Nese ka ndonje antar qe nuk eshte i kenaqur me forumin, le te lajmerohet ne forum, dhe le te shpreh pakenaqesite e tij. Ata qe jane sa me aktiv, do selektohen me shume ne letren qe do dergohet tek Florencia Bertotti.

Share | 
 

 Shkencetari australian: Virusi H1N1 prodhuar nė laborator

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Edona
Vdes per Florin
Vdes per Florin


Female Numri i postimeve : 6018
Age : 20
Vendndodhja : De mas linda del mundo FLOR BERTOTTI
Kenget e preferuara te Floricientes? : "Flores amarillas"."Te siento" ."En enombre dragon"Ding-dong"."Delfina"."Por que"."Kikiriki"."Des que te vi".Haj un cuento"...
Disponimi i pergjithshem : e hareshme
Registration date : 13/12/2008

MesazhTitulli: Shkencetari australian: Virusi H1N1 prodhuar nė laborator   Sat Aug 29, 2009 2:25 pm

+
----
-ROME- Virusi pėrgjegjės pėr gripin A/H1N1 mund tė jetė krijuar ndoshta gabimisht nė laborator. Hipoteza mbėshtetet nga njė shkencėtar Australian, virologu nė pension Ardian Gibbs.

Mbi teorinė e tij ende tė papublikuar nė revistat shkencore, por e transmetuar nė faqet kryesore tė shtypit ndėrkombėtar, po heton Organizata Botėrore e Shėndetėsisė dhe disa ekspertė ndėrkombėtarė nė kėtė fushė.
Sipas Gibbs, i cili studion evolucionin e virusit mikroorganizmi nuk ėshtė njė produkt i natyrės. Sipas tij genet e virusit H1N1, dėshmojnė se kanė voluar me shpejtėsi mė tė madhe se sa parashikohet kur bėhet fjalė pėr njė virus “tė rritur” nė derra.

Virusi mund tė ketė kaluar kohė nė njė “mik” tė ndėrmjetėt pėrpara se tė kalojė te njeriu, sit e shpendėt fluturues apo te kafshėt e detit, por ka mundėsi qė tė jetė kultivuar nė njė vezė laboratory- Kjo ėshtė teza e shkencėtarit Australian- e cila sipas tij shpjegon dhe pėrhapjen e shpejtė dhe tė paparė tė evolucionit tė saj. Pėr tė mbijetuar nė kėtė ambient tė ri, shpjegon shkencėtari, virusi duhet tė pėrshtatet nė mėnyrė shumė tė shpejtė, njė pėrshtatje tė cilėn nuk do ta bėnte me njė shpejtėsi tė tillė duke u rritur nė njė “mik” qė ėshtė tashmė mjaft i njohur nga ai.

Rezultatet janė ndryshime gjenetike tė identifikuara nga shkencėtarėt e nė virusin e ri H1 N1. Vezėt janė pėrdorur nė laboratore dhe nė zyrat e prodhimit tė vaksinave pėr tė bėrė tė mundur rritjen e viruseve tė gripit
Gibbs I cili prezantoi pėrfundimet e studimit tė tij nė njė revistė shkencore tha se kishte informuar edhe OBSH-nė pėr kėtė teori nė fund tė javės sė kaluar“Nuk kishte asnjė sinjal- konfirmoi virologu- qė autorietet po merrnin seriozisht mundėsinė qė virusi tė ishte njė produkt laboratori. Mė ėshtė dukur njė ide e mirė tė tregosh se tė dhėnat mė cojnė nė kėtė mendim. Tani ėshtė mirė qė tė hetojmė”.

OBSH ka mbledhur studiuesit e laboratorėve kryesorė tė virologjisė pėr tė verifikuar nėse janė tė vėrteta kėto hipoteza apo jo. Ekspertėt vazhdojnė tė punojnė por analizat e para nuk mbėshtesin teorinė se virusi mund tė ketė origjinėn nė laborator.

Perhapja
Organizata Botėrore e Shėndetėsisė bėri sot tė ditur se virusi H1N1 tashmė ka arritur nė Kubė, Finlandė dhe Tajlandė, dhe afro 6000 persona janė infektuar nė 33 vende tė botės.
Nė bilancin e saj tė fundit, me shifra mė tė ulėta se raportet e secilit vend lidhur me situatėn e gripit, OBSH-ja njofton se numri i tė infektuarve ėshtė rritur gjithashtu nė disa vende, pėrfshirė Spanjėn, Britaninė e Madhe, Panamanė, Guatemalėn dhe Kolumbinė.
Virusi i zbuluar kohėt e fundit, deri tani ka shkaktuar vdekjen e tė paktėn 56 personave nė Meksikė, tre nė SHBA dhe nga njė nė Kanada e Kosta Rika.

Drejtoresha e pėrgjithshme e OBSH-sė, Margaret Chan ka rritur nivelin e alarmit nė fazėn 5, nga 6 gjithėsej, si pasojė e pėrhapjes sė shpejtė edhe jashtė Meksikės, duke sinjalizuar se rreziku i njė pandemie ėshtė gjithmonė e mė i afėrt.
Sipas statistikave tė fundit tė OBSH-sė, Spanja ka 98 raste tė konfirmuara dhe Britania e Madhe 68 raste. Shumica e infektimeve janė cilėsuar si tė "importuara" pasi pacientėt kanė vizituar kohėt e fundit Meksikėn, ose kanė patur kontakt tė afėrt me persona tė infektuar.

Amerika e Veriut vazhdon tė kėtė numrin mė tė madh tė rasteve tė konfirmuara me 3009 raste. Ndėrsa Meksika ka 2059 raste tė konfirmuara nga laboratorėt e OBSH-sė, Kanadaja 358 dhe Kosta Rika vetėm tetė raste.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Shkencetari australian: Virusi H1N1 prodhuar nė laborator
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Florencia Bertotti Kosovo - FBK :: Te tjera :: Te tjera-
Kėrce tek: