Edona Vdes per Florin
Numri i postimeve : 6018 Age : 28 Vendndodhja : De mas linda del mundo FLOR BERTOTTI Kenget e preferuara te Floricientes? : "Flores amarillas"."Te siento" ."En enombre dragon"Ding-dong"."Delfina"."Por que"."Kikiriki"."Des que te vi".Haj un cuento"... Disponimi i pergjithshem : e hareshme Registration date : 13/12/2008
| Titulli: Pse dyshohet ende nė mjekėsinė tradicionale? Wed Jun 10, 2009 2:16 pm | |
| Askush s'ka tė drejtė ta nėnēmojė shkencėn, qė ende nuk e njeh!" (Paracelziusi)
"Do tė vijė koha kur sėmundja do tė konsiderohet si marrėzi, sepse njeriu, mė nė fund, do ta kuptojė se ajo shkaktohet nga ndikimet e mendimeve negative!"[/b][/i] (Ėilihem Von Humboldt)
Deri para disa kohėsh, mjeksia ortodoksale ka studiuar sėmundjen dhe procesin e shėrimit tė saj nė frymėn e ndryshimeve fizike, kimike, fiziologjike dhe hormonale. Roli i terapeutit dhe tė tė sėmurit, vijat e personalitetit dhe proceset e ndėrvetėdijės psikike, janė mohuar kategorikisht si diēka joshkencore. Me zhvillimin e mjekėsisė psikosomatike, roli i faktorit psikik te njeriu dita mėditė vihet nė plan tė parė, por edhe mė tej roli i terapeutit si faktor variabil ende komentohet si diēka e papranuar. Me ecjen pėrpara tė parapsikologjisė, sė bashku me shkencat tjera tė reja simotra, duke u liruar nga paragjykimet e vjetra dhe me njė qasje multi-disiplinare, njė pjesė e madhe e shkencėtarėve, kohėve tė fundit, seriozisht u janė pėrveshur analizave dhe studimit tė shumė metodave alternative tė mjekėsisė tradiconale. Rezltatet e tyre tė publikuara kėrkimore janė fascinuese, dhe ato mund tė pėrmblidhen nė njė konstatim gjeneral se ka ardhur koha kur mjekėsia bashkėkohore duhet tė dalė nga kallėpet rigoroze tė kriteriumeve vlerėsuese dhe mė nė fund, tė pranojė njė realitet, tė cilin tė parėt taknė e kanė ditur dhe me sukses e kanė zbatuar qindra vjet mė parė. S'ka dyshim, pėrmes dyerve tė vogla, ngadalė, por me hapa tė sigurt, shumė metoda alternative terapeutike tė mjekėsisė popullore (tradicionale) kanė hyrė nė sferėn e nevojave praktike tė kėrkimit tė rrugės sa mė tė shpejtė tė shėrimit tė sėmundjeve qė trajtohet si njė gjendje jonormale fizike dhe psikike. Instinkti natyror pėr vėnien nė vend tė harmonisė universale tė ēregulluar nga sėmupndja ėshtė shprehje e ēdo gjallese. Prandaj, ėshtė tejet reale qė, pavarėsisht prej edukatės sė fortė materialiste pėr mundėsinė e pamohueshme tė mjekėsisė bashkėkohore, ēelėsi i shėrimit tė kėrkohet edhe tek metodat alternative tradicionale, tė cilat, ndoshta deri dje i kemi mohur si tė papranueshme. Tashmė, pėrditė e mė shumė, numri i atyre njerėzve qė kėrkojnė ndihmė nga terapeutėt laik popullor tė mjekėsisė alternative, ėshtė pėrherė e mė i madh.
Pse ndodh kėshtu?
Nė rend tė parė, mjekėsia ortodoksale ende ėshtė e paaftė qė tė bėjė shėrimin e shumė sėmundjeve. Ajo, nė shumicėn e rasteve, vetėm i lehtėson vuajtjet dhe ndikon nė kurimin e pasojave tė sėmndjes, e kurrėsesi edhe nė amėn e shkaktarit tė saj tė vėrtetė. Edhe pse, si laik nė kėtė drejtim, patjetėr, njė fakt duhet pranuar si tė pamohueshėm: ecjen pėrpara tė mjekėsisė sot, duhet shikuar nė kontest tė zhvillimit tė hovshėm tė elektronikės dhe teknikės medicinale, pėrmes sė cilės jepen diagnostifikime tejet tė shpejta dhe precize. E kjo, nė tė shumtėn e rasteve, nuk do tė thotė edhe mundėsia e shėrimit tė vetė sėmundjes. Nė anėn tjetėr, tė gjithė ne jemi dėshmitarė se farmakologjia bashkėkohore ėshtė shndėrruar nė njė komercializėm tejet profitabil tė kompanive tė mėdha farmaceutike botėrore. Ata, si kompani multi-nacionale, bėjnė ēmos qė preparati i tyre i sapo prodhuar tė arrijė nė duart e sa mė shumė njerėzve. Pėrmes reklamave propagandistike multi-mediale, pėr tė cilin veprim derdhen mjete marramendėse financiare, kundėrefektet e kėtyre barėrave tė prodhuara, si tejet tė dėmshme, fshihen me mjeshtėri nga opinioni. Pėr realizimin e kėtyre qėllimeve, "Farmako-mafia" botėrore shpesh lanson studime shkencore "falso" pėr efektin e madh shėrues tė preparatit qė prodhohet. Nė kėto raste, pėrmes simpoziumeve tė ndryshme shkencore, viktima tė shpeshta tė korruptimit janė edhe shkencėtarėt me reputacionin tė madh botėror.
Metodat alternative tradicionale tė shėrimit
Cilat janė metodat alternative qė deri dje janė mohuar, e tash pranohen si shkencore nė terapeutikėn bashkėkohore medicinale.
1. Ta marrim hipnozėn, pėr tė cilėn tė parėt tanė kanė ditur shekuj mė parė, psikiatria e jonė bashkėkohore si metodė tė saj tė shėrimit terapeutik e pranon zyrtarisht tek pas viteve tė gjashtėdhjeta, duke ia dhėnė sot njė vend tė merituar nė grupin e psikoterapive efikase tė shėrimit. Pėr tė arritur kėtė qėllim nėse kthehemi nė tė kalurėn, shumė shkencėtarė kanė pėrjetuar pėrbuzje, nėnēmime dhe ofendime, besa edhe deri tek largimi nga anėtarėsia nė Akademinė e Shkencave si persona tė padėshiruar dhe "sharlatanė".
2. Akupunktura - metodė e vjetėr e shėrimit tradicional popullor kinez e zbatuar dhe e njohur 3000 vjet p.e.s. Duke bėrė futjen e gjilpėrave nė pikat e caktuara akupunkturale tė trupit, edhe pse nė Kinė pėrdorej me shekuj si metodė tejet efikase terapeutike e shėrimit, nga medicina bashkėkohore njė kohė tė gjatė ėshtė shikuar me skepticizėm tė madh. Sot, shėrimi me akupunkturė, jo vetėm se ėshtė pranuar zyrtarisht nga shkenca, por metodat e saj dita-ditės bėhen edhe mė tė sofistikuara edhe me kombinimin e pajisjeve elektronike digjitale. Ajo, me njė reputacion tė madh, tanimė zbatohet gati nė tė gjitha klinikat reprezentative botėtore.
3. Fitoterapia ose shėrimi me barėra popullore, metodė kjo shumė e pėrhapur edhe tek ne nė Kosovė, nė kohėn e fundit, legalizohet nga farmakologjia bashkėkohore. Shumica e barėrave efikase shėruese nė formė tė ēajit, sot janė patentuar dhe kanė licencė pėr prodhimin dhe plasimin serik tė tyre nė treg.
Nga metodat e theksuara, si mė lart, diēka mė ngadalė, por pa pompozitet tė madh, pranohen edhe disa metoda tė tjera tė shėrimit tradicional, siē janė: shėrimi me bioenergji, shėrimi me sugjestione dhe autosugjestione, shėrimi me kristale, lutje, me ngjyra, meditime etj. Sido qė tė jetė, kėto metoda aq janė tė popullarizuara, saqė nuk do tė jetė aq larg pranimi dhe legalizimi i tyre edhenga shkenca e jonė oficiale medicinale.
Mjekėsia tradicionale, pėrveē metodave kurative tė sėmundjeve, njeh edhe shumė metoda efikase tė preventivės, pėrkatėsisht tė pengimit paraprak tė shfaqjes sė sėmundjeve. Njėr prej kėtyre metodave preventive dhe tejet tė suksesshme ėshtė qė pėrmes sugjestionit dhe autosugjestionit, tė arrihet forcimi i bindjes mbi negacionin e sėmundjes, duke aktivizuar me kėtė rast shumė mekanizma natyrorė tė vetėmbrojtjes nė organizėm. Bindja, thellė e rrėnjosur nė ndėrvetėdijen tonė, se sėmundja ėshtė diēka e papranueshme dhe e huaj, aktivizon qendrat e auto-imunitetit natyror dhe forcon organizmin, duke krijuar njė harmoni qė ėshtė proporcionale me njeriun si mikrokozmos dhe universin si makrokozmos. Sėmundja, pra, ėshtė pikėrisht ky ērregullim, i cili manifestohet nė formėn organike, pėrkatėsisht fizike tė saj, duke sulmuar nė atė moment pjesėn mė tė ndjeshme tė trupit. Forcimi i bindjes mbi negacionin e sėmundjes, nė tė shumtėn e rasteve kombinohet me metoda fitoterapeutike, pėrmes marrjes sė ēajrave natyror, me anė tė tė cilėve bėhet pastrimi paraprak i organizmit nga toksiket e ndryshme. Negacioni i sėmundjes pėrmes forcimit tė bindjes sė rrėnjosur nė ndėrvetėdije kryhet edhe pėrmes metodave tė tjera tė ndryshme terapeutike, siē janė: meditimi, hipnoza, autosugjestioni dhe sugjestioni etj. Edhe lutja permanente pėr mirėqenie dhe shėndet, si dhe besimi i sinqertė nė Zot forcon autoimunitetin natyror tė organizmit dhe aktivizon forcat latente tė vetėmbrojtjes.
Psikokirugjia
Kureshtjen e qarqeve tė shumta shkencore medicinale dhe tė shumė masmediave botėrore, kohėn e fundit i ngacmon si sensacion edhe njė metodė efikase dhe ēudibėrėse e shėrimit tradicional. Kjo metodė na vjen nga Filipinet dhe quhet psikokirurgjia. Karakteristikė e kėsaj metodė ėshtė intervenimi kirurgjik tek pacienti vetėm pėrmes duarve, ose nė disa raste edhe me ndonjė brik tė pasterilizuar xhepi. Gjatė kėtij intervenimi kirurgjik direkt nė trupin e pacientit, nuk ekziston dhembja, gjakderdhja gati ėshtė e eliminuar nė tėrėsi, kurse infeksioni nga prerja me njė mjet tė pasterilizuar as qė paraqitet. Me kėtė metodė tradicionale kirurgjike bėhen mė sė shumti intervenime tek paraqitja e tumoreve nė ndonjė pjesė tė trupit. Edhe pse kėto operacione laike incizohen dhe me rigorizitet pėrcillen nga ekspertėt e ndryshėm shkencoė, ende mbeten misere tė pashpjegueshme shkencėrisht. Si ėshtė e mundur qė pa asnjė mjet anestezik tė mos paraqitet fare dhembja, e qė ėshtė edhe mė mrekulluese, varra nė kėtė operacion nuk qepet fare, por ajo mbyllet vetvetiu, pa lėnė asnjė gjurmė se ka ekzistuar ndonjėherė prerja nė atė vend tė trupit? Me fenomenin e psikokirurgjisė janė marrė dhe merren edhe sot e kėsaj ditė shumė shkencėtarė, e ndėr ta mė i njohuri ėshtė Dr. Andrej Puhariq, amerikan, me prejardhje kroate. Ai, nė krye tė njė ekipi pesė anėtarsh me reputacion mjekėsor amerikanė, plot pesė vjet studioi fenomenin psikokirurgji, tek njė psikokirurg laik nga Meksika, i quajtur Arigo, i cili te masė ishte i njohur me nofkėn "kirurg me brisk tė ndryshkur". Pesė vjet pandėrprerė, Dr. Puhariqi me ekipin e vet shkencor, pėrcillte intervenimet kirurgjike tė Arigos, ashtu qė, nė fund, vendos qė edhe vet t'i nėnshtrohet njė operacioni tė tillė nga njė tumor nė kėmbė. Dr. Puhariq, nė njė publikim tė tij, nė lidhje me kėtė operacion tė bėrė nė vetė trupin e tij, shkruante: "... nuk ndjeva kurfarė dhembje. Mirėpo, duke ditur se brisku dhe duart e Arigos fare nuk ishin tė pastra dhe se lėkura ime para operacioni, as qė ishte sterilizuar, gjithmonė kisha frikė pėr mundėsinė e paraqitjes sė infeksionit dhe ndoshta edhe tė helmimit tė gjakut. Bėra tė gjitha parapėrgatitjet e duhura tė veprimit, qė tė reagoja nė rast se paraqiten kėto simptoma. Plagėn e kisha tė lidhur me njė fasho tė thjeshtė, tė cilėn ēdo ditė e hapja dhe e fotografoja. Pėr ēudi, asnjė infeksion nuk u paraqit, e ajo qė ishte edhe mė befasuese, plaga ime ishte mbyllur dhe shėruar plotėsisht pas tri ditėsh, qė pėr medicinėn tonė ėshtė gjysma e kohės sė nevojshme, zakonisht!". Analizat dhe studimet e Dr. Puhariqit, janė botuar dhe publikuar nė shumė editime shkencore anė e kėnd botės dhe ato, zakonisht, merren si pikėnisje pėr studiues tė tjerė qė i pėrvishen metodave kėrkimore tė mėtejme tė kėtij fenomeni ende tė pasqaruar sa duhet. __________________ | |
|