Edona Vdes per Florin
Numri i postimeve : 6018 Age : 28 Vendndodhja : De mas linda del mundo FLOR BERTOTTI Kenget e preferuara te Floricientes? : "Flores amarillas"."Te siento" ."En enombre dragon"Ding-dong"."Delfina"."Por que"."Kikiriki"."Des que te vi".Haj un cuento"... Disponimi i pergjithshem : e hareshme Registration date : 13/12/2008
| Titulli: "Njeriu nė Mars". Projekti sekret, si do bėhet i banueshėm Wed Jun 10, 2009 2:17 pm | |
| Njeriu nė Mars". Projekti sekret, si do bėhet i banueshėm
Pamjet e jashtėzakonshme tė njeriut nė Mars shkaktuan zhurmė tė madhe tė pėrzier me kuriozitetin nė lidhje me jetėn nė planetin e kuq. Por mes faktit tė diskutuar, nėse ekzistojnė forma jetė apo jo nė Mars, shkencėtarėt mendojnė se diēka mund tė bėhet. Tė ndryshohen kushtet atmosferike tė planetit tė kuq pėr ta bėrė atė tė jetueshėm nga njerėzit. Por jo tė gjithė shkencėtarėt janė dakord me kėtė. Ka nga ata qė e kundėrshtojnė kėtė mundėsi me teorinė se nuk mund tė ndėrhyhet aq shumė nė natyrė, e ka dhe nga ata qė mezi presin tė krijojnė habitate tė tjera pėr njerėzit e tokės.
Fotoja e njeriut nė Mars
Nė foton qė u kap nga sondat e NASA-s nė Mars shfaqej njė objekt qė nė pamje tė parė ngjante si njeri i ulur mbi njė masiv shkėmbor. Ndėrkohė, NASA para dy ditėsh deklaroi se objekti nė foto ėshtė shkėmb, i cili ka marrė njė formė tė tillė nga era. Por mediat e huaja dhe personat e ndryshėm, tė pasionuar pas hapėsirės apo thjesht kuriozė pėr atė qė fshihet atje lart, nuk mund ta lėnė kėtė histori tė kalojė aq lehtė pa spekuluar nė mėnyra nga mė tė ndryshmet nė lidhje me statusin e objektit tė ēuditshėm qė shfaqet nė foto.
Shndėrrimi i Marsit nė planet tė banueshėm
Shndėrrimi i Marsit nė njė planet tė banueshėm ėshtė njė proces hipotetik, me anė tė tė cilit do tė ndryshohet klima e planetit pėr tė zhvilluar aty jetėn dhe mundėsinė e kolonizimit tė sigurt. Arsyeja pse njė grup shkencėtarėsh argumentojnė se Marsi mund tė bėhet i banueshėm, ėshtė sepse mendohet se dikur ky planet ka pasur afėrsisht mjedis tė njėjtė me tokėn, veēse me atmosferė mė tė trashė dhe ujė me tepri, i cili ėshtė shuar me kalimin e qindra miliona viteve. Mekanizmi i saktė, pėrgjegjės pėr humbjen e ujit, nuk ėshtė akoma i qartė, pavarėsisht alternativave tė shumta tė sugjeruara nga shkencėtarėt. Ka shumė gjasa qė graviteti i ulėt i Marsit tė jetė njė prej kėtyre faktorėve. Mungesa e pllakės tektonike nė kėtė planet ėshtė gjithashtu njė arsye tjetėr, pasi pengon riciklimin e gazeve tė bllokuara nė sedimente. Mungesa e magnetosferės pėrreth Marsit mund tė ketė lejuar erėn diellore tė kontribuojė nė erozionin atmosferik, megjithėse ky efekt ėshtė i pranishėm dhe nė Venus. Mungesa e fushės magnetike dhe aktivitetit gjeologjik mund tė jenė rezultat i masės sė vogėl tė Marsit, e cila bėn tė mundur qė sipėrfaqja tė ftohet shumė mė shpejt se ajo e tokės. Pavarėsisht tė gjithė kėtyre faktorėve, shndėrrimi i Marsit nė vend tė banueshėm nga njeriu do tė kėrkonte dy ndryshime ndėrlidhur me njėri-tjetrin: Ndėrtimin e atmosferės dhe ngrohjen e saj.
Shtimi artificial i nxehtėsisė
Njė mundėsi se si mund tė rritet nė mėnyrė artificiale nxehtėsia nė Mars ėshtė instalimi nė orbitėn pėrreth marsit i pasqyrave tė pėrbėra prej filmash PET alumi tė trashė. Kjo do tė rriste pėrthithjen e rrezeve tė diellit qė mbėrrijnė nė planet. Gjithashtu, kjo do tė rriste automatikisht temperaturėn e sipėrfaqes sė Marsit. Sidoqoftė, ka dhe njė mėnyrė tjetėr qė konsiderohet mė efikase, njė mėnyrė tjetėr e ngrohjes artificiale. Ajo konsiston nė ndėrtimin e disa pasqyrave mė tė vogla pėr ngritjen lart tė dioksidit tė karbonit nė akullnajat polare pėr tė rritur efektin serė tė planetit. Disa shkencėtarė mendojnė se pas disa milionave vite, dielli do tė lėshojė shumė nxehtėsi duke mos lejuar zhvillimin e jetės nė tokė. Si rezultat Marsi do tė ngrohet nė mėnyrė tė natyrshme, duke e bėrė shndėrrimin e tij nė planet tė banueshėm mė tė lehtė. Kėshtu Marsi do tė bėhej njė shtėpi alternative pėr jetėn e ndjeshme tė njerėzve nėse toka do tė bėhej e pabanueshme.
Ndėrtimi i atmosferės
Duke qenė se amoniaku ėshtė njė gaz i fuqishėm i efektit serė dhe ka shumė mundėsi qė natyra tė ketė depozita tė mėdha tė tij nė formė tė ngrirė apo nėpėrmjet trupave qiellorė siē janė asteroidet, atėherė ėshtė e mundur qė ai tė zhvendoset nėpėrmjet raketave termale bėrthamore drejt atmosferės sė Marsit. Amoniaku ėshtė i pasur nė nitrogjen dhe mund tė zgjidhė dhe problemin e gazit zbutės nė atmosferė. Sidoqoftė, impakti i njė komete nė sipėrfaqen e planetit tė kuq mund tė ketė pasoja shkatėrruese. Por nevoja e gazit zbutės ėshtė sfida mė e madhe me tė cilėn do tė pėrballej ēdo ndėrtues potencial i njė atmosfere. Nė tokė, nitrogjeni ėshtė kompenenti primar i atmosferės me 77 pėr qind. Importimi i hidrogjenit gjithashtu ėshtė njė mundėsi pėr ndėrtimin atmosferik dhe hidrosferik tė Marsit. Nė varėsi tė nivelit tė dioksidit tė karbonit nė atmosferė, importimi dhe reaksioni i hidrogjenit do tė prodhonte nxehtėsi dhe ujė. Uji dhe nxehtėsia nė ambient janė kyēi pėr shndėrrimin e njė botė tė ftohtė nė njė vend tė banueshėm me kushte atmosferike si tė tokės. Por shndėrrimi i atmosferės sė Marsit mund tė jetė efikas vetėm nėse pėrmban pėrzierjen e duhur tė gazeve. Arritja e njė pėrzierje tė pėrshtatshme tė oksigjenit, dioksidit tė karbonit, avullit e gazeve tė tjera ose mund tė shkaktojė pėrpunimin e menjėhershėm tė atmosferės, ose mund ta ndryshojė atė nėpėrmjet mjeteve tė tjera si botės bimore dhe organizmave tė tjera. Ka jo pak debate shkencore nė lidhje me faktin nėse Marsi mund tė kthehet apo jo nė tokė tė banueshme dhe se sa e qėndrueshme do tė ishte klima. Ekziston mundėsia qė dhjetėra ose qindra miliona vite, Marsi tė humbasė sėrish pjesėn mė tė madhe tė ujit dhe tė atmosferės si rezultat i atyre faktorėve qė e kanė ēuar nė pikėrisht nė gjendjen aktuale, nė tė cilėn ndodhet. Sidoqoftė, nė hipotezat dhe sugjerimet shkencore nuk ėshtė Marsi i vetmi planet apo trup hapėsinor, i cili merret nė konsideratė pėr tu kthyer nė tokė tė banueshme. Shkencėtarėt kanė marrė parasysh njė sėrė arsyesh pėr zhvillimin e jetės njerėzore, nė rast se planeti ynė do tė bėhej i pabanueshėm njė ditė. Kjo mund tė ndodhė nė qindra milionė vite, por duhet thėnė se njerėzit gjithnjė e mė shumė po afrohen me hapėsirėn dhe industritė mė tė reja i kanė kthyer sytė pikėrisht nga hapėsira, sė fundmi duke krijuar turizmin hapėsinor.
Virgin Galactic prezanton anijen kozmike turistike
Miliarderi Richard Branson ka prezantuar kėtė javė modelin e anijes kozmike, me tė cilėn ai synon tė ēojė turistė nė hapėsirė. Branson, i cili ėshtė president i kompanisė Virgin Galactic planifikon ta kthejė turizmin hapėsinor nė njė proces periodik dhe tė krejtėsisht tė zakonshėm duke filluar prej vitit tė ardhshėm. Kompania Virgin Galactic kėrkon 200 mijė dollarė nga ēdo turist pėr njė udhėtim tė shkurtėr nė hapėsirė. Testet pėr fluturimet do tė fillojnė qė kėtė vit. Ne duam qė tė krijojmė njė situatė tė tillė, ku qindra mijėra njerėz, tė cilėt duan tė pėrjetojnė udhėtimin nė hapėsirė tė mund tė kenė mundėsi ta bėjnė njė gjė tė tillė. Edhe pse dollari ska shumė vlerė kohėt e fundit, shifra 200 mijė dollarė ėshtė gjithsesi shumė e lartė pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve. Por unė shpresoj se brenda pesė viteve, pasi aktiviteti tė ketė filluar, ēmimet tė mund tė ulen nė mėnyrė dramatike, ėshtė shprehur Richard Branson. Deri tani, tė paktėn 200 persona kanė prenotuar pranė Virgin Galactic, pjesė e kompanisė Virgin Group PLC, e cila pėrfshin linja ajrore, pushime dhe sektorė tė tjerė. Prenotimet pėr udhėtimet e ardhshme hapėsinore kanė bėrė qė kjo kompani tė arkėtojė 30 milionė dollarė. Pasagjerėt, tė cilėt qėndrojnė nė listė pėr udhėtimin nė orbitė, pėrfshijnė fizikanin Stephen Haėking, aktoren, Victoria Principal dhe stilistin, Philippe Starck. Virgin Galactic ka testuar 80 nga turistėt hapėsinorė, tė cilėt kanė njė kontratė paraprake pėr tu njohur me kushtet e tyre fizike dhe aftėsitė pėr tė pėrballuar udhėtimin. Nga kėto 80 persona, ku pėrfshihej dhe shkencėtari James Lovelock, 80 vjeē dhe shumė njerėz tė cilėt kanė kaluar operacione tė zemrės, vetėm dy prej tyre nuk arritėn ta pėrballojnė testin. Virgin Galactic nuk ėshtė kompania e vetme qė po lėvron turizmin hapėsinor. Mund tė thuhet se janė me dhjetėra ato qė shohin tek kjo industri njė fitim potencial. Njė prej tyre ėshtė dhe Space Adventure, e cila ka nė projekt pėr tė ngritur njė kompleks gjigand nė Emiratet e Bashkuara. Kompania Space Adventure fillimisht bėri emėr pasi dėrgoi nė hapėsirė milionerin amerikan Dennis Tito nė vitin 2001. Qė prej asaj kohe, dy turistė jashtėzakonisht tė pasur kanė bėrė udhėtime tė njėjta. Bėhet fjalė pėr afrikano jugorin, Mark Shuttleworth i cili e kreu udhėtimin e tij nė vitin 2002 dhe pėr biznesmin amerikan Greg Olsen qė kreu vitin e kaluar udhėtimin hapėsinor prej 20 milionė dollarėsh.
Jeta nė hapėsirė
Gati ēdo astronaut pėrjeton njė tip sėmundje hapėsire, tė shkaktuar nga informacioni konfuzes qė arrin nė veshėt e tyre tė brendshėm. Pėrveē tė pėrzierave, simptomat pėrfshijnė dhimbje kokė dhe vėshtirėsi nė ecje me gjymtyrė. Pak a shumė si dita e parė e shkollės.
Kėto janė shqetėsimet mė tė pakta. Nė gjendjen pa peshė, lėngjet rrjedhin pėr lart, duke shkaktuar bllokime tė hundės dhe fytyrė tė fryrė; kockat humbasin kalcium, duke formuar kėshtu gurėt nė veshka. Sėmundje tjetėr ėshtė edhe atrofia e muskujve, gjė qė ngadalėson zorrėt dhe tkurr zemrėn.
Nėse ekspozoheni nė vakumin e hapėsirės pa kostumin e pėrshtatshėm, mos e mbani frymėn. Presioni i papritur mund tjua kėpucė mushkėritė.
Pėrveē kėsaj, uji nė gjuhė, nė hundė dhe nė sy do tė gufonte. Kjo ka ndodhur nė vitin 1965, kur njė kostum hapėsire u gris gjatė eksperimentit dhe ai qė e provonte u ekspozua ndaj vakumit pėr 15 sekonda.
Ndryshe nga ajo qė kemi parė nė Hollivud, ju nuk do tė shpėrthenit. Mungesa e oksigjenit nė gjak ėshtė ajo qė do tju vriste, por pėr kėtė do tė duheshin dy minuta.
Sistemet e ajrimit nė anijet kozmike dhe Stacionin Ndėrkombėtar tė Hapėsirės thithin gjithēka qė pluskon nė hapėsirė.
Banja e anijes kozmike kėrkon qė astronautėt tė pozicionohen me saktėsi nė qendėr tė ndenjėses. Para se tė nisen nė hapėsirė, secili prej tyre bėn prova tė panumėrta si ta pozicionojnė veten.
Astronautėt e kthyer raportojnė vėshtirėsi ekstreme nė lėvizjen e krahėve dhe kėmbėve pasi prekin tokėn; pėr kėtė arsye e quajnė uljen nė tokė lindja e dytė.
Disa kozmonautė qė kanė qėndruar pėr njė kohė tė gjatė nė hapėsirė raportojnė se gjėja mė e vėshtirė me tė cilėn duhet tė mėsohen nė Tokė ėshtė se kur i lėshojnė objektet, ato bien. __________________ | |
|