Astronomėt europianė kanė lajmėruar se kanė zbuluar tre planete si toka tė cilat rrotullohen rreth njė ylli, dhe dy sisteme diellore me planetė tė vegjėl.Ata thanė nė njė konferencė tė mbajtur nė Francė se kanė zbuluar planete qė kanė shumė ngjashmėri me tokėn.
"A ėshtė e vėrtetė se ēdo yll ka rreth vetes edhe planetė, dhe nėse po, sa?" pyeti Michel Mayor nga Observatori i Gjenevės. "Ne nuk e dimė pėrgjigjen por po bėjmė shumė progres drejt kėsaj" tha Mayor nė njė deklaratė.
Treshja e planetėve rrotullohet nė njė orbitė rreth njė ylli mė tė vogėl se Dielli jonė, dhe ndodhet 42 vite dritė larg nė drejtim tė jugut tė Doradus dhe yjėsisė Pictor. Njė vit dritė ėshtė distanca qė drita pėrshkruan nė njė vit me shpejtėsi 300 000 km nė sekondė, ose rreth 9500 miliard km ne vit.
Planetet janė mė tė mėdhenj se toka njėri ėshtė 4.2 herė mė i madh, tjetri 6.7 herė dhe i treti 9.4 herė mė i madh.
Ata rrotullohen rreth yllit tė tyre me njė shpejtėsi shumė tė madhe - njėri bėn 1 rrotullim vetėm nė 4 ditė, krahasuar me tokėn e cila e bėn njė rrotullim pėr 365 ditė, tjetri nė 10 ditė dhe i treti e bėn rrotullimin pėr 20 ditė.
Mayor dhe kolegėt i kanė zbuluar kėta planetė duke pėrdorur njė teleskop me shpejtėsi dhe saktėsi tė madhe, tė quajtur HARPS i cili ndodhet nė observatorin e Kilit.
Me anė tė kėtij teleskopi janė arritur tė zbulohen mė shumė se 270 planete. Disa janė gjigandė, tė krahasueshėm me Jupiterin apo Saturnin. Ndėrsa planetet mė tė vegjėl tė ngjashėm me masėn e tokės janė shumė tė vėshtirė tė zbulohen.
Asnjė nga planetet nuk mund tė kapet direkt nga kėto distanca kaq tė largėta. Ata zbulohen indirekt duke pėrdorur radiovalė, ose matje spektrografike sic pėrdor HARPS-i. Kėto matje zvogėlojnė shpejtėsinė e planetėve dhe kjo bėn qė ata tė duken.
Me tė tillė metodė si tė HARPS-it mundet tė zbulohen edhe planetet e vegjėl si toka ose edhe mė tė vegjėl se ajo tha Stephane Udry, pjesmarrės nė kėtė zbulim.
Astronautėt thanė gjithashtu se kanė zbuluar njė planet 7.5 herė mė tė madh se Toka qė rrotullohet rreth njė ylli HD 181433 nė 9.5 ditė. Ky yll ka gjithashtu njė planet sa Jupiteri i cili rrotullohet rreth tij ēdo 3 vjet.
Njė tjetėr sistem diellor ka njė planet 22 herė mė tė madh se Toka, i cili rrotullohet pėr 4 ditė, dhe ka edhe njė planet nė masėn e Saturnit i cili rrotullohet pėr 3 vjet.
"Duket qartė qė kėta planete janė vetėm maja e ajsbergut" tha Mayor.
"Analizat e yjeve tė bėra nga HARPS tregojnė se rreth njė e treta e tė gjitha yjeve kanė rreth tyre planete mė tė mėdhenj se Toka ose planete si Neptuni tė cilėt rrotullohen me perioda mė pak se 50 ditė".