Fluturakja kozmike e agjencisė kozmike amerikane NASA, "Feniks" me sukses ka ateruar nė afėrsi tė polit verior tė Marsit dhe tani e pret misioni 90-ditor hulumtues.
Fluturakja Trikrakotėl, e pajisur me dorė tė robotizuar, ateroi dje nė rajonin jo tė hulumtuar arktik, nėn sipėrfaqe tė sė cilės konsiderohet se ka rezervuar tė vėrtetė tė akullit.
"Feniks" do tė hulumtojė nėse akulli ėshtė shkrirė kur planeti ka qenė mė i ngrohtė dhe mė i lagėsht dhe do tė kėrkojė gjurmė nga pėrbėrja organike nė shtresėn, qė tė konfirmojė vallė atje ka patur jetė. Vendi i aterimit ėshtė kompatibil me Grendlandin dhe pjesėn veriore tė Alaskės nė Tokė.
Nėse nė kėtė rajon ka komponentė organike, gjasat qė tė ruhet nga akulli janė mė tė mėdha. Hulumtuesit nuk presin tė zbulohet ujė nė gjendje tė lėngshne, pėr shkak asaj qė klima nė rajon ėshtė shumė e ftohtė.
Para se tė kryejė hulumtime gjeologjike, tė cilat do tė hapin rrugė drejt misioneve tė ardhshme investiguese nė Mars, fluturakja ėshtė dashur tė mbijetojė gjatė kalimit nė atmosferė tė Marsit. Mė shumė se 50 pėr qind nga tentativat e deritanishme pėr aterim nė Planetin e Kuq kanė pėrfunduar tė pasuksshme.
"Feniks" ka hyrė nė atmosferėn e Marsit me shpejtėsi prej 19.000 kilometra nė orė. Falė sistemit tė komplikuar pėr frenim tė motorit pėr shtatė minuta shpejtėsia ka rėnė nė tetė kilometra nė orė qė tė kryejė aterimin.
"Feniks" ėshtė lancuar mė 4 gusht tė vitit 2007 nga Kejp Kanavarel, Florida. Ai nė Mars ka kaluar mė shumė se 680 kilometra. Ėshtė i furnizuar me dorė tė robotizuar nga alumini dhe titani me tė cilin mundet tė gropojė nė shtresė nė thellėsi prej 60 centimetrave. Shefi i misionit Rej Ardvidson nga Universiteti i Uashingtonit nė Sent Luis deklaroi se akulli nė rajon ėshtė mjaft i fortė.
Herėn e fundit kur NASA ka kėrkuar atje gjurmė nga jashtėtokėsorėt ka qenė nė vitin 1976 me ndihmėn e fluturakeve binjake "Uiking". Atėherė nuk janė zbuluar kurrfarė gjurme tė jetės.