Ndėrsa termometrat tregojnė ēdo ditė temperatura tė larta dhe meteorologėt konstatojnė se njė situatė e tillė do tė vazhdojė edhe nė ditėt qė vijojnė, specialistėt e mjekėsisė japin kėshillat pėr tė mbrojtur shėndetin e fėmijėve nga vapa.
Shijojeni kohėn tuaj tė lirė duke marrė rreze dielli, por pa u dėmtuar. Dermatologėt kudo nė botė thonė qė varet vetėm nga ne nėse dielli ėshtė njė mik i mirė apo njė armik i pamėshirshėm: duhet tė mėsojmė tė mbrohemi mirė. Dhe sidomos ta ruajmė sa mė
mirė lėkurėn e butė e delikate tė fėmijėve. Ajo ka nevojė pėr njė mbrojtje shumė tė lartė, qė tė shmangė eritemat dhe djegiet dhe tė stimulojė mbrojtjen e tij natyrale, nxirjen.
Gjithmonė nė hije nga ora 12.00 deri nė 16.00
Na takon neve detyra qė tė parandalojmė dėmet mė tė rėnda. Mbi tė gjitha duhet t'i mbajmė fėmijėt larg nga dielli nė ato orė qė ėshtė piku i tij, domethėnė nga ora 12 deri nė 16. Dhe gjatė pjesės tjetėr tė ditės duhet t'i mbrojmė me kremra filtrues, qė duhet tė pėrhapen nė mėngjes pėrpara se tė shkoni nė plazh, duke e pėrsėritur kėtė gjė ēdo dy orė, edhe nėse fėmija lahet nė det edhe nėse vetėm luan nė rėrė. Pėr kremrat mbrojtės mjafton vetėm tė zgjidhni. Duhet tė keni kujdes treguesit e mbrojtjes, qė pėr mė tė vegjlit duhet tė kenė vlera nga 25-60.
Njė ditė ose disa orė para, provojeni si do tė reagojė kremi nė lėkurėn e fėmijės suaj duke e vendosur atė vetėm nė njė sipėrfaqe tė lėkurės, me kėtė rast do tė mund tė vėreni nėse shfaqet ndonjė reaksion alergjik ose reaksion tjetėr i ngjashėm.
Procedura e vendosjes sė kremit duhet pėrsėritur dhe para hyrjes nė ujė edhe pas daljes nga uji. Duhet pasur kujdes nė mbrojtjen e pjesėve tė ndjeshme (fytyra, hunda, buzėt). Sytė e fėmijės janė shumė tė ndjeshėm nė diell, prandaj ato duhet tė mbrohen me syze tė cilat mbrojnė nga rrezet e diellit. Gjatė qėndrimit nė diell fėmija duhet konsumojė ushqime tė stinės tė pasura me vitamina dhe shumė lėngje, pasi qė dielli shumė shpejt mund ta thajė lėkurėn dhe ta dehidrojė organizmin. Foshnjat duhet tė jenė tė veshura me tesha dhe tė mbajnė kapelė, ndėrsa nuk duhet tė qėndrojnė jashtė nė kohėn kur intensiteti i rrezatimit ėshtė shumė i madh.
Asnjėherė pa kapele dhe syze tė errėta
Pėrveē lėkurės duhet tė mbroni edhe kokėn dhe sytė e fėmijėve. Pra kapela dhe syzet e diellit janė tė domosdoshme, sė bashku me njė bluzė tė bardhė pėr ta mbuluar kur e zė gjumi poshtė ēadrės. Po nė ujė? Fėmijėt kanė njė sistem termorregullimi qė ende nuk ėshtė i zhvilluar plotėsisht: kjo do tė thotė qė ata nuk i ndiejnė tė dridhurat nga tė ftohtėt qė i bėn tė rriturit tė dalin nga uji. Pėrsa i pėrket diellit, lėkura e fėmijėve duhet mbrojtur edhe kur ai ėshtė nė det, sepse deti nuk i ndalon rrezet ultravjollcė. Pėr kėtė duhet zgjedhur produktet kundėr ujit.
Kėshillat tona
Nuk ėshtė aspak e vėshtirė qė tu mėsojmė fėmijėve se si tė mbrohen. Mjafton tė bėni kėtė lojė tė thjeshtė. Lėreni tė qėndrojė me kėmbė dhe thoni se duhet tė shikojė hijen e tij: nėse ajo ėshtė me e gjatė sesa gjatėsia e tij mund tė rrijė nė diell, nėse ėshtė mė e shkurtėr mė mirė tė shkojė tė rrijė nėn ēadėr.
Rrezet armike tė lėkurės janė rrezet ultravjollcė, tė tipit B dhe A: tė parat shkaktojnė djegie dhe eritema, tė dytat dėmtojnė indet duke i plakur ato. Ja pse ėshtė e nevojshme njė mbrojtje e efektshme.
Informohuni menjėherė se ku ėshtė urgjenca mė e afėrt qė mu duhet pėr raste nevoje (pickimet nga kandidat e detit, apo djegiet).