Rrallė ndonjė sėmundje tjetėr nė dukje kaq e butė krijon ndėrlikime kaq tė shumta e tė rėnda sa diabeti. Rrallė ndonjė sėmundje tjetėr sa ai arrin tė prekė e tė dėmtojė aq heshtazi e ngadalė thuajse tė gjitha organet kryesore te trupit pa pėrjashtim dhe sidomos enėt e gjakut duke krijuar aksidente kaq dramatike e madje tragjike. Ēudia ėshtė se vetėm pak tė sėmurė me diabet e dinė kėtė tė vėrtetė dhe akoma mė tė paktė janė ata qė e besojnė. Diabeti arrin mjaft shpesh ti mashtrojė viktimat e tij. Si, nė ēmėnyrė?
Sė pari: Prej mosdijes, mosnjohjes sė tij ! Shumė tė sėmurė nuk e dinė qė diabeti krijon ndėrlikime. Nuk i njohin ato, madje dhe kur vuajnė prej tyre, nuk u shkon mendja ti lidhin me tė.
Sė dyti: gėnjehen nga forma apo paraqitja e butė e diabetit. Ata kujtojnė se vetėm diabeti i rėndė ai qė mjekohet me insulinė ėshtė i rrezikshėm, kurse diabeti i lehtė pa shenja, me glicemi jo shumė tė lartė (qė mjekohet me dietė ose hapa) ėshtė jo i dėmshėm.
Rreziqet reale tė diabetit
Diabeti i pamjekuar ose i mjekuar keq krijon nė mėnyrė tė sigurt ndėrlikime. Ato janė tė shumėllojshme. Sipas kohės sė shfaqjes mund tė ndahen nė ndėrlikime tė mprehta (akute, urgjente tė shpejta), tė cilat do ti pėrshkruajmė pas kapitullit tė mjekimit, dhe nė ndėrlikime tė largėta, apo tė ngadalshme, tė cilat mund tė grupohen nė tri kategori tė ndryshme, si mė poshtė:
1. Ndėrlikime qė shfaqen nė enėt e imta tė gjakut, nė kapilarėt e arteriet me kalibėr shumė tė vogėl.
2. Ndėrlikime aterosklerotike nė enėt e gjakut me kalibėr tė madh.
3. Infeksione e dėmtime nė inde e organe tė ndryshme tė organizmit.
Ndėrlikimet qė krijohen nga dėmtimet e kapilarėve tė gjakut dhe arterieve tė vogla
Janė mė karakteristike e mė tipiket pėr diabetin. Ato shfaqen zakonisht 3-10 vjet pas fillimit tė tij, por vetėm nė ato raste kur mjekimi nuk ėshtė bėrė nė mėnyrė tė kujdesshme e tė vazhdueshme.
Sa mė i vjetėr tė jetė diabeti, sa mė shumė vjet tė jetė i sėmuri me hiperglicemi, sa mė e lartė tė jetė niveli i saj pra sa mė i ērregulluar tė jetė diabeti, aq mė tė shpeshta , mė tė pėrhapura e mė tė rėnda do tė jenė kėto dėmtime.
Preket e dėmtohet sidomos i tėrė rrjeti kapilar, i cili ėshtė i pėrhapur nė tė gjitha pjesėt sado tė vogla tė organizmit, nė tė gjitha organet, duke shkaktuar ērregullime nė funksionin e tyre.
Ndėrlikimet nė sy, tė shikimit
Sė pari, kėto dėmtime shfaqen e vėrehen nė kapilarėt brenda syrit, pikėrisht nė atė shtresė tė tij qė quhet retinė. Kjo ėshtė njė cipė shumė e hollė nė fund tė syrit qė luan rolin vendimtar pėr shikimin e fotografimin e objekteve.
Kapilarėt e retinės, nėn ndikimin e hiperglicemisė kronike shumėvjeēare, deformohen, mbyllen, ēahen, lėshojnė brenda nė sy lėngje dhe hemorragji, tė cilat cenojnė retinėn e dėmtojnė pamjen, deri nė verbim tė plotė.
Ky ndėrlikim quhet retinopatia diabetike dhe ėshtė ndėr ndėrlikimet mė tė hershme e mė tė shpeshta tė tij. Fatmirėsisht ai nuk zhvillohet pėr njė ditė dhe as pėr njė vit. Duhen vite tė tėra qė retina tė arrijė tė prishet e tė humbasė pamjen. Zbulimi i dėmtimeve fillestare qė quhen mikroaneurizma arrihet me njė kontroll fare tė thjeshtė tė fundit tė syrit nga mjeku okulist. Ėshtė koha qė gjithēka mund tė ndreqet.
I vetmi ilaē pėr tė mjekuar retinopatinė sidomos nė fazat e fillimit, ėshtė mjekimi korrekt e shembullor i diabetit, normalizimi me fanatizėm i glikemisė. Po nuk u bė kjo, sytė janė nė dorė tė fatit.
Pėrveē mjekimit tė mirė tė diabetit, ata duhet tė kenė kujdes tė mos pėrdorin asnjė ilaē tė rekomanduar pėr arsye tė tjera pa u konsultuar me mjekun diabetolog.
Tė sėmurėt qė kanė shenja hemorragjie nė retinė duhet, pėrveē diabetit, tė kontrollojnė vazhdimisht tensionin arterial, ta mbajnė atė gjithmonė nė shifra normale e po qe i lartė tė pėrdorin patjetėr mjekim tė vazhdueshėm pėr ta ulur e normalizuar.
Ata duhet tė kenė kujdes tė mos pėrdorin pa pyetur mjekun ilaēe tė tilla si aspirina e tė tjera, qė shtojnė hemorragjinė e po kėshtu tė kenė kujdes tė mėnjanojnė shtrėngimet gjatė tė dalurit jashtė, kollitjen e fortė, teshtimat qė mund tė rėndojnė hemorragjinė.
Mire ėshtė qė i njėjti okulist i zgjedhur ta ndjeke dinamikėn e ndryshime nė mėnyrė periodike nga vitit nė vit dhe tė krijojė lidhje e bashkėpunim me mjekun qė kuron diabetin e tė sėmurit.
Nga ana tjetėr mjeti mjaft efektiv pėr ti mbrojtur e mjekuar tė sėmuret me retinopati diabetike relativisht tė avancuar prej verbimit ėshtė aparati i posaēėm me rreze laseri.
Duhet patur parasysh qė pėrveē dėmtimeve tė kapilarėve retinalė diabeti mund tė krijojė nė sy dhe ndėrlikime tė tjera, si infeksione, rritje tė presionit brenda syrit (glaukoma) dhe sidomos zhvillimin qė nė moshė tė re tė perdes (kataraktit).
Veē kėtyre tek te sėmurėt me diabet mund tė ndodhin turbullime dhe deri humbje tė papritura tė pamjes. Por ato janė kalimtare jo nga retinopatia por tė lidhura me luhatjet e mėdha e tė befta ditore tė nivelit tė glicemisė.
Edhe kėto ndėrlikime janė pasojė e mosmjekimit dhe e ekuilibrit tė keq tė diabetit, pasojė e hiperglicemisė sė pamjekuar ose tė lėnė pas dore.
Ndėrlikimet ne veshka
Nė veshka bėhet filtrimi i vazhdueshėm i gjakut. Me anė tė kėtij filtrimi organizmi eliminon e flak jashtė nė urinė, tėrė helmet, mbeturinat e skorjet qė nxjerrin makineritė qelizore gjatė punės sė tyre.
Diabeti si pasoje e hiperglicemisė tė vazhdueshme pėr njė kohė tė gjatė dhjetėra vjeēare mund tė dėmtohen kapilarėt e hollė tė glomerulave dhe kėshtu pengohet filtrimi dhe funksionimi i veshkės nė tėrėsi. Ky ndėrlikim quhet nefropatia diabetike.
Nefropatia, sidomos nė fazat e pėrparuara tė saj, kur thuajse bllokohet filtrimi ėshtė njė ndėr ndėrlikimet mė tė rėnda e tragjike tė diabetit. Pėr fat tė keq me gjithė progresin nė mjekimin e diabetit ky komplikacion dramatik vazhdon te mbetet mjaft i shpeshte.
Vetė fillimi i retinopatisė ėshtė sinjal i parė alarmi qė dėshmon se procesi i dėmtimit tė kapilarėve tashmė ka filluar dhe asgjė sgaranton qė ai nuk do tė prekė e shtrihet edhe nė kapilarėt e veshkave.
Nė kėtė fazė tė parė tė hershme avancimi mund tė parandalohet me efikasitet thjesht me mjekimin e saktė tė diabetit. Dėmtimi qė zhvillohet nė ta nuk dhėmb.
Prandaj jo rrallė procesi pėrparon derisa shfaqet njė sinjal i dytė. Ky sinjal vjen tashmė nga veshkat e dėmtuara: nė urinė shfaqet mikroalbumina.
Ėshtė akoma koha kur keqėsimi i mėtejshėm i gjendjes mund tė pengohet vetėm me njė masė tė thjeshtė, ekuilibrimin e mirė e tė qėndrueshėm tė diabetit dhe me luftimin e disa faktorėve tė tjerė rėndues tė tillė si duhani, dhe sidomos normalizimi i tensionit tė lartė tė gjakut.
Rritja e presionit tė gjakut qė shfaqet qė nė fazat e para kėrkon kufizimin e rreptė tė kripės nė ushqim dhe mjekim tė veēantė e energjik, kundra tensionit.
Pėrkundrazi ata qė bėjnė mjekim tė ērregullt dhe formal shkojnė drejt shfaqjes sė edemave (ėnjtjes), dėmtimeve tė rėnda tė funksionit tė veshkave, me rritje tė shifrave tė azotemisė dhe kreatinemisė, tė cilat kėrkojnė domosdoshmėrisht mjekim tė specializuar, tė ndėrlikuar e tepėr tė shtrenjtė deri me pėrdorimin e aparateve tė dializės sė veshkave dhe
Veshkat te njė i sėmurė me diabet mund tė dėmtohet paralelisht dhe nga infeksionet e rrugėve urinare qė janė veēanėrisht tė shpeshta nė ata qė kanė glukozė nė urinė.
Prandaj ėshtė e domosdoshme tė kontrollohet periodikisht njė herė nė 2-3 muaj analiza e urinės, si pėr albuminė e elemente tė tjerė, ashtu dhe mbjelljen e saj (analiza e urokulturės) pėr tė zbuluar infeksionet e mundshme te fshehura.
Njė vend tė veēantė nė kėto dėmtime zėnė dhe ndėrlikimet qė krijohen nga gurėt dhe rėra qė prodhohen mė shumė e me lehtė nga veshkat e diabetikėve, si pasojė e rritjes sė acidit urik nė gjak.
Ndėrlikimet nervore
Nė dėmtimet e rrjetit kapilar me rėndėsi tė veēantė janė dhe neuropatitė e diabetit qė pėrfaqėsojnė dėmtim e vuajtje tė nervave nga kjo sėmundje.
Prekja e sistemit nervor mund tė jetė shumė mė e gjerė, njėhershmi nė nervat periferike ashtu dhe nė nervat e organeve tė brendshme.
E para, shfaqet nė formė dhimbje, mpirje, ēpimje e djegie nė formė neuriti. Ulet ndjeshmėria ndaj tė ftohtit, tė nxehtit e dėmtohen reflekset. Njė nga shenjat karakteristike ėshtė djegia e shputave tė kėmbės (sikur u ke rėnė me hithra), sidomos nė orėt e natės.
Nė faza mė tė avancuara nervat dėmtohen aq shumė sa bėhen tė pandijshėm, nuk pėrcjellin dot as dhimbjen as tė nxehtin, tė ftohtin apo prekjen. Kjo krijon njė ndėrlikim me rrezik tė jashtėzakonshėm pėr dėmtimin dhe ēfaqjen e gangrenės nė kėmbė, qė njihet me emrin kėmba diabetike.
Dėmtimi i nervave ndodh jo vetėm tek ato te ekstremiteteve por edhe nervave tė organeve tė brendshme. Ato mund tu shkaktojnė uljen e papritur tė tensionit arterial, me ndjenjė tė fikti nė ēastin kur ngrihen nga shtrati nė kėmbė. Tek burrat ērregullohet rėndė funksioni seksual, me ulje tė dėshirės seksuale deri nė impotencė.
Mund tė shfaqen ērregullime tė urinimit (mbajtja e tepruar urinės nė fshikėz, mos zbrazja ne kohe e saje), ērregullime tė stomakut me anoreksi dhe vjellje e sidomos diare (heqje barku), daljet e shpeshta jashtė, tė cilat pėrsėriten shumė herė gjatė ditės, por karakteristike ėshtė qė ato theksohen e bėhen mė tepėr shqetėsuese e gati torturuese gjatė orėve tė natės.
Ilaēet kundėr dhimbjeve, vitaminat, ilaēet pėr uljen e tensionit, ato pėr nxitjen e fuqizimin e funksionit seksual, ato kundėr diarresė etj. nuk japin asnjė efekt konkret, shėrues nė qoftė se nuk arrihet mė parė normalizimi i glikemisė gjatė orėve tė ditės e tė natės pėr shumė muaj e vite me radhė.
Ndėrlikimet arteriale tė zemrės dhe trurit
Arterioskleroza ėshtė njė proces qė krijohet nga ndikimi i pėrbashkėt dhe nga mpleksja e njė sėrė faktorėsh favorizues, si dhjamosja e tepėrt, tensioni i lartė i gjakut, yndyrat e tepėrta nė gjak, nikotina e duhanit, emocionet e ankthi i vazhdueshėm, puna ndenjur, jeta pa lėvizje fizike, trashėgimia etj.
Diabeti dhe arterioskleroza janė dy sėmundje njėsoj tinzake dhe tė rrezikshme, sepse pėr njė kohė tė gjatė tė dyja rrinė tė fshehura e tė heshtura. Nė diabet rritet sheqeri nė gjak, ai dėmton pėr vite me radhė kapilarėt e gjakut, por as ndihet e as dhemb.
Tre janė aksidentet mė tė shpeshta e mė tė rėnda arteriosklerotike qė ndodhin te diabetikėt e mjekuar keq:
1. Infarkti i miokardit (nga bllokimi i arterieve qė furnizojnė me gjak muskulin e zemrės).
2. Tromboza apo hemorragjia cerebrale (nga bllokimi apo ēarja e arterieve qė furnizojnė trurin).
3. Gangrenat nė kėmbė (nga bllokimi i arterieve qė furnizojnė gjymtyrėt e poshtme).
Nė qoftė se pyesim diabetikun qė pėson infarkt tė miokardit do tė zbulojmė se aksidenti ska ardhur aspak papritur, por pėrkundrazi, ka dhėnė gjatė njė kohe relativisht tė gjatė njė sėrė sinjalesh qė i sėmuri ska ditur ti deshifrojė, ose si ka vėnė fare nė hesap.
Njė nga kėto ėshtė dhimbja e fortė shtrėnguese qė shfaqet nė gjoks pėr fare pak minuta dhe qė kalon vetvetiu. Atė ēast tė sėmurit sikur i bllokohet frymėmarrja. Mund tė ketė pak djersė, mpirje tė krahut tė majtė.
Por gjithēka kalon shpejt, vetvetiu, pa asnjė mjekim Ajo pėrsėritet prapė, njė herė, dy herė, mbase shumė herė, por zakonisht ndodh kur ngjit shkallėt, kur vrapon, kur ecėn kundėr erės. I sėmuri qėndron, ēlodhet pak dhe ajo kalon. Ajo shfaqet kur flet gjatė, pas emocioneve. Mė pas dhe nė qetėsi, nė gjumė, pas tė ngrėnit. Dhe sėmundja pėrparon. Ai vazhdon ti justifikojė, ti shpjegojė ashtu siē do vetė, ndėrsa pėr mjekun kėto shenja pėrbėjnė tashmė njė diagnozė. Ajo quhet stenokardi.
Sinjalet e mėsipėrme dėshmojnė se muskulit tė zemrės nuk i shkon gjak sa duhet, sepse tubi i arterieve ėshtė ngushtuar nga brenda prej pllakave arteriosklerotike. Sėmundja e arteriosklerozės, pra, ėshtė zhvilluar.
Ēdo diabetik, pavarėsisht nga forma e diabetit apo mjekimi qė pėrdor, sidomos kur kalon moshėn 40 vjeē, e ka tė domosdoshme tė bėjė pėrpara se tė jenė shfaqur shenjat e stenokardisė njė kontroll me anėn e njė prove mė tė saktė: regjistrimin e elektrokardiogramės pas njė ushtrimi fizik
Tė njėjtat gjėra dalin po tė pyesim dhe tė hetojmė diabetikėt qė bėjnė aksidente nė arteriet cerebrale (trombozė apo hemorragji tė tyre). Kėto aksidente jashtėzakonisht tė rėnda vėnė nė rrezik jetėn e tė sėmurit dhe, nė rastet qė kalojnė mirė, lėnė prapėseprapė pasoja (paraliza) apo njė sėrė defektesh tė tjera.
Shenja tė tilla janė: mpirje e lehtė nė gjymtyrėt e njė ane, mpirje e buzės apo e gjuhės, marrje mendsh vetėm pėr pak ēaste, ndjenjė boshllėku (humbjeje), vėshtirėsi nė tė folur vetėm pėr pak ēaste, zhurmė nė veshe tė shoqėruar apo jo me pėrzierje tė lehtė, humbje pėr njė ēast tė shikimit, miza tė ndritshme para syve, dhimbje koke e pėrqendruar vetėm nė njė anė, pasiguri nė ecje (sikur shkel nė boshllėk, por pėr pak ēaste) e tė tjera.
Kujdesi pėr kėmbėt, mjekimi korrekt i diabetit, lėnia e duhanit dhe ecja e pėrditshme me karakter ushtrimor janė tė vetmet mėnyra efikase pėr tu mbrojtur nga gangrena dhe dėmtimet e tjera tė qarkullimit.
Ndėrlikimet infeksioze tė diabetit
Diabeti mund tė fshihet pas infeksioneve tė pėrsėritura tė tilla si infeksione tė tjera qelbėzuese tė lėkurės, infeksione urinare (me ose pa djegie gjatė urinimit), turbekuloz, infeksione nė organet gjenitale, mukoza (qė shfaqet me tė kruara tė vetes), infeksione tė mishrave tė dhėmbėve, tė bajameve, sinuzite e sėmundje tė gojės nė pėrgjithėsi, infeksione tė mushkėrive, bronkeve, rrugėve tė tėmthit, tė thonjve tė kėmbėve etj.
Diabetikėt janė mė delikatė, ftohen mė lehtė, u ngjitet shpejt rrufa, infeksionet e ndryshme virusale dhe gjithė sėmundjet infektive nė pėrgjithėsi.
Nga ana tjetėr, tė sėmurėt qė e dinė se vuajnė nga diabeti, duhet tė kenė kujdes tė veēantė qė tė mbrohen nga infeksionet, sepse kėto ērregullojnė rėndė diabetin. Mbrojtja arrihet thjesht me anė tė tre masave paraprake:
Sė pari: respektimi i rregullave tė higjienės sė trupit (higjiena e lėkurės sė duarve, dhėmbėve, thonjve, e kėmbėve, e organeve gjenitale), ruajtja nga lagėshtia, tė ftohtit, korentet e erės etj.
Sė dyti: vaksinimi i rregullt kundėr tė gjitha sėmundjeve infektive duke pėrfshirė edhe gripin.
Sė treti: mjekimi i rregullt e i pėrpiktė i diabetit, ruajtja e ekuilibrit tė vazhdueshėm tė tij.
Lufta mė e mirė ndaj infeksioneve ėshtė parandalimi i tyre. Nga ana tjetėr, nuk duhet shpresuar qė infeksionin do ta mposhtė vetėm mjekimi me antibiotikė apo ilaēe tė tjera antiinflamatore.
Qė tė mposhtet njė infeksion nė tė sėmurėt me diabet, pėrveē antibiotikėve apo ilaēeve tė tjera antiinflamatore duhet bėrė patjetėr dhe mjekimi shembullor i diabetit, duhet tė arrihet e tė mbahet nė mėnyrė tė qėndrueshme njė ekuilibėr i pėrsosur i tij.
Nė qoftė se kjo nuk bėhet, infeksioni do tė ngrejė kokė e do tė ringjallet pėrsėri.
Si rregull, ata diabetikė qė mjekohen me insulinė, nė pėrshtatje me analizat duhet tė rrisin dozėn e saj, kurse ata qė mjekohen me kokrra ose me dietė, gjatė infeksioneve, sidomos nė ato qė shoqėrohen me temperaturė, sipas rastit pėrkohėsisht mund te duhet tė fillojnė mjekimin me insulinė.
Mos kini frikė se mėsoheni me tė. Pas kalimit tė infeksionit dhe ekuilibrimit tė diabetit, do tė kalohet pėrsėri nė mjekimin e mėparshėm.
Ushqime qė mund tė pėrdoren pa kufizim
Zarzavate
Domate, Kastravecė
Karota
Sallatė jeshile
Lulelakėr
Speca
Panxhar i kuq
Qepė
Rrepė, Lakėr e bardhė
Lėngjet
Ujė mineral
Ujė i gazuar
Lėngje zarzavatesh
Kafe ose ēaj pa sheqer