Ėshtė sėmundje kronike, qė ka tė bėjė me pezmatimin e cipės sė brendshme tė stomakut. Ndryshe gastriti njihet edhe si inflamacion i stomakut, i cili ėshtė mė tepėr i pėrhapur tek pėrdoruesit e rregullt tė alkoolit dhe duhanit. Shenjat dalluese tė sėmundjes janė dhembje(djegie) nė stomak poshtė brinjėve dhe mund tė arrijė deri tek fyti.
Gastriti ėshtė inflamacioni i mukozės sė stomakut pra i shtresės qė mbulon stomakun nga brenda dhe kontakton me ushqimet.
Kjo ėshtė njė sėmundje qė prek shpesh sidomos tė moshuarit. Sėmundja mė shpesh vihet re nė formėn kronike.
Gastriti nė krahasim me ulcerėn ka njė dėmtim mė sipėrfaqėsor, por edhe mund tė depėrtojė mė thellė nė shtresat e qelizave tė stomakut.
Mė sė shumti formohet prej njė infeksioni bakterial dhe kjo bėn qė me njė kurė tė mirė antibiotikėsh tė kurohet.
Megjithėse shihet shpesh nė tė shumtėn e rasteve kalon njė kohė tė gjatė pa dhėnė shenja.
Shkaktarėt
Shkaku mė kryesor i gastritit ėshtė njė infeksion kronik i shkaktuar nga bakteria Helikobakter Pylori.Kjo ėshtė njė bakterie shumė e pėrhapur nė tė gjithė botėn. Sė dyti mėnyra dhe lloji i ngrėnies ndikojnė nė formimin e gastritit. Ushqimi i keq dhe alkooli dėmtojnė mukozėn e stomakut.
Gjithashtu, pėrdorimi i duhanit rrit aciditetin e stomakut duke stimuluar nervin e stomakut. Stresi ėshtė njė faktor tjetėr pėr gastritin.
Pra ēdo gjė qė bėhet shkak pėr rritjen e aciditetit tė stomakut mund tė shkaktojė edhe gastrit.
Ka edhe disa ilaēe qė mund tė shkaktojnė gastrit mes tyre aspirina apo ilaēet qetėsues qė pėrdoren kundėr dhimbjeve tė ndryshme apo nė sėmundjet reumatizmale. Por jo paracetamoli.
Gjithashtu edhe gjatė sėmundjeve tė ndryshme si insuficenca e veshkave apo e mėlēisė mund tė formohet gastrit.
Simptomat
Gastriti ndahet nė akut dhe kronik. Gastriti kronik zakonisht ose nuk jep shenja ose shenjat e tij janė sipėrfaqėsore. Inflamacioni nė stomak ka zgjatur pėr njė kohė tė gjatė.
Mund tė japi tė vjella, dhimbje nė pjesėn e sipėrme tė barkut, pėrzierje tė stomakut, gogėsimė, pakėsim tė oreksit dhe fryrje tė stomakut.
Gastriti akut shkakton djegie nė stomak dhe dhimbje. Kur i sėmuri ėshtė i pangrėnė dhimbjet rriten.
Pėrzierje tė stomakut dhe tė vjellat edhe kėtu shfaqen. Ilaēet pėr tė cilat folėm mė lart apo alkooli mund tė shkaktojnė plagė nė stomak dhe kjo bėn qė tė ketė hemorragji.
Gjaku i pėrzier me aciditetin e stomakut mund tė shfaqet me ngjyrė tė errėt gjatė tė vjellės. Gjithashtu edhe feēesi mund tė marri njė ngjyrė tė errėt nėse ka hemorragji.
Diagnoza
Duhet tė shkoni tek njė mjek gastroenterolog. Edhe vetėm fjalėt dhe ankesa e tė sėmurit madje mund tė mjaftojnė pėr diagnostikim. Sidomos tek tė rinjtė me anė tė ilaēeve mundohet tė ulet aciditeti i stomakut.
Tek ata mė tė rriturit (40 vjeē) duhet bėrė diagnostikimi me anė tė endoskopisė (sondės). Nėse nevojitet duhet marrė edhe kampion prej mukozės sė pacientit. Sonda ėshtė e lehtė pėr tu kryer dhe pacienti nuk ndjen dhimbje.
Me anė tė kamerės doktori sheh brendėsinė e stomakut. Sė pari, gastriti ėshtė njė sėmundje qė duhet kuruar patjetėr. Nėse ndėr shkaktarėt e tij nuk ėshtė infeksioni bakterial ilaēet pėr uljen e aciditetit apo pėr mos formimin e tij do tė mjaftojnė. Kėto ilaēe shoqėrohen edhe me dietė.
Nėse pini cigare apo alkool duhet ti lini. I sėmuri nuk duhet tė pėrdorė aspirinė apo ilaēe qetėsuese pa rekomandimin e doktorit. Paracetamoli nuk bėn dėm. Nėse shkaktari ėshtė bakteria Helikobakter Pylori atėherė kura me antibiotikė ėshtė i domosdoshėm.
Gastriti kronik
Ėshtė dy llojesh: fundal dhe antral (ose tipi A dhe tipi B). Tipi A (fundal) ėshtė autoimun dhe shoqėrohet me procese tė tjera autoimune si anemia pernicioze, tiroiditi, etj.
Tipi B (antral) shkaktohet nga Helicobacter pylori, nga antiinflamatorėt josteroidė (NSAIDs), nnga CMV, HSV, etj. Antiinflamatorėt josteroidė (NSAIDs) janė shkaku numėr njė i gastritit kronik (antral).
Shenjat dhe simptomat janė: zakonisht ska simptoma, mund tė ketė dhimbje, pėshtjellim e tė vjella, anoreksi, hemorragji, hematemezė.
Ulcerat gastrike
Helicobacter pylori gjendet nė 70 pėr qind tė ulcerave gastrike. Afėrsisht 10 pėr qind e ulcerave gastrike janė malinje (domethėnė tumor qė ka pėsuar ulcerė).
Ndryshe nga ulcerat duodenale, ulcerat gastrike shkaktohen jo nga sekretimi i tepėrt i acidit, por nga pakėsimi i mjeteve mbrojtėse tė mukozės gastrike; sekretimi i acidit nė ulcerat gastrike ėshtė normal ose i ulur.
Shenjat/simptomat: Dhimbje rėnduese ose djegėse nė epigastėr; dhimbja keqėsohet nga ushqimi; nėse ulcera arrin ndonjė arterie mund tė shihet hemoragji/hematemezė dhe shenja tė peritonitit.
Kėshilla
* Mos pėrdorni ushqimet e ngrira dhe ato me yndyrė
* Nuk duhet tė pėrdorni ushqime qė pėrmbajnė shumė sheqer
* Pasdite dhe nė darkė duhet tė hani sa mė pak
* Kėshillohet qė nė mėngjes tė konsumoni karbohidrate nė mėnyrė qė ushqimi tė tretet sa mė ngadalė dhe ju tė mos ndieni uri gjatė ditės
* Hurmat, kėshillohen pėr pacientėt me ulcerė, ato janė njė burim i shkėlqyer i sheqerit, fibrave, karbohidrateve, kaliumit dhe magnezit
* Pacientėt duhet tė pėrdorin edhe bajame, tė cilat nga ana e tyre janė tė pasura nė proteina dhe fibra si dhe pėrmbajnė shumė pak yndyra
* Bananet janė njė fryt shumė qetėsues pėr stomakun, pasi ato janė tė pasura me kalium, magnez dhe karbohidrate