Libona Vdes per Florin
Numri i postimeve : 7095 Age : 31 Vendndodhja : En qualquier pais donde lo encuentro mi prinicipe y mis favoritos..En lugar da haditas! Kenget e preferuara te Floricientes? : Un enorme dragon,Te siento,Hay un cuento,Porque,Mi vestido azul,Chaval Chulito,1.2.3,y todas... Disponimi i pergjithshem : alegra y triste Registration date : 13/09/2008
| Titulli: Dhe Zoti nuk e bėri ėndėrr Sat Aug 29, 2009 12:43 am | |
| Darka e gabuar romani mė i ri i Ismail Kadaresė: nga dita e parė e bujtjes sė gjermanėve mė 1943 tek vdekja e Stalinit, mė 1953. Fati i personazheve realė tė historisė dhe qytetarisė nė dhjetėvjetėshin qė i priu Shqipėrisė komuniste. Njė kurorė e fantazisė qė kulmon me dramė fantastiken e Kronikė nė gurė dhe parandjenjat e mnershme tek Ēėshtje tė marrėzisė
Reduced: 60% of original size [ 340 x 226 ] - Click to view full image Bėje, o Zot, ėndėrr!, thoshin ata qė mendonin se me hyrjen e gjermanėve nė Gjirokastėr, nė shtator 1943, qyteti do tė hidhej nė erė. Kjo jo vetėm qė sndodhi, qyteti jo vetėm qė pėrjetoi kohėn gjermanike, po si rrjedhojė ngriti historinė e shpėtuesit mė tė famshėm tė pengjeve, doktor Gurametoja i madhi, mbi misterin e tė cilit Ismail Kadare ka ndėrtuar subjektin e romanit mė tė ri Darka e gabuar.
I bazuar nė njė ngjarje tė vėrtetė pėr tė cilėn qyteti ka dhėnė nė kohė tė ndryshme interpretime tė ndryshme, me personazhin e doktor Gurametos qė mė shumė se karakter ėshtė njė belle epoque, ėshtė njė njeri kohė, Kadare rimerr takimet me historinė ku i ka lėnė me babazotin e Ēėshtjeve tė marrėzisė, kėshtu pra nga ajo stuhi otomane tek flladi perėndimor qė i fryu Shqipėrisė midis dy luftėrash.
Kadare nuk ėshtė historian, nuk ėshtė as shkrimtari qė shkruan pėr njeriun nė kuptimin e thjeshtė tė fjalės, pėr karaktere tė futur rėndom brenda njė dhome shpirtėrore dhe sociale herė si nė njė dhomė parfumesh e herė tjetėr gazi. Njeriu i Kadaresė ėshtė historia dhe anasjelltas.
Darka e gabuar lidh dy njerėz dhe dy kohė historike. Mė njė anė doktor Gurameton dhe komandantin e divizionit gjerman, koloneli Fritz von Schwabe, mbajtės i Kruqit tė Kuq, nė anė tjetėr Shqipėrinė gjermanike me atė komuniste. Kalimi miqėsor i gjermanėve nazitė nė qytetin e jugut lidhet me darkėn nė fjalė qė patėn dy miqtė e vjetėr tė shkollės, dhe qė u bė e gabuar sepse fatalisht pėrcaktoi kthesėn nė jetėn e personazhit.
Idetė pėr atė kalim miqėsor tė gjermanėve kishin krijuar dy kampe. Autori ndėrton njė linjė paralele si tė vinte nga zėri i njė kronikani tė kohės, duke e bėrė pjesėmarrjen e tij, si narrator nė vetėn e tretė, tė duket sa mė pak subjektive:
Idetė ndaheshin dysh. Komunistėt, siē pritej, kėrkonin luftė me shumė zjarrmi e ngut. Kombėtaristėt sishin kundėr, por as zjarrmia, as nguti su pėlqenin. Sipas tyre, zjarrmia e tepėrt lidhej mė shumė me Rusinė se me Shqipėrinė. Gjithmonė sipas tyre, Shqipėria skishte pse futej nė grindje verbtazi, pa parė volinė e saj.
Gjermania vėrtet ishte pushtuese, por Rusia e kuqe sishte mė e mirė. Veē kėsaj, Gjermania sillte Kosovėn e Ēamėrinė, kurse Rusia veē kolkozeve nuk sillte asgjė. Madje kishte gjasė qė fjalėt Shqipėri etnike, nė fletushkat gjermane, nė vend qė ti gėzonin, i kishin acaruar komunistėt. Kishte gjasė qė edhe padurimi pėr luftė andej vinte. Dhe kjo ishte e natyrshme, pėrderisa nė krye tė tyre kishte dy a tre shefa serbė, pėr tė cilėt fjalėt Shqipėri etnike ishin mortje e shkuar mortjes.
Nė traktet qė shpėrndante lėvizja qytetase, bijė e lėvizjes pėr ēlirim, bėhej thirrje qė tė mos u besohej pushtuesve, se Kosova me Ēamėrinė, ashtu sikurse lajkat pėr racėn shqiptare nuk ishin veēse hedhje pluhuri nė sy, dhe se kombėtaristėt dhe mbretėrorėt po bėheshin gati pėr besėlidhje me gjermanėt.
Shtresa e padukshme dokumentare e romanit, nėpėrmjet zėrit tė kronikanit, apo shtypit tė kohės, pėrmban shkurtimisht emrat e elitės nacionaliste shqiptare me formim kulturor gjerman ose progjerman qė nga Mehdi e Mithat Frashėri, tek Karl Gega, Eqrem Ēabej, Lasgush Poradeci, Pater Anton Harapi figurė e pacėnueshme morale, Lef Nosi, Rexhep Mitrovica. Nga kjo elitė vjen edhe doktor Gurametoja i madh.
Ja si e pėrkufizon Kadare situatėn e vitit 1943: Shqipėria pas ēlirimit nga rajhu i tretė dhe pėrmbysjes sė zgjedhės sė urryer italiane, ishte shpallur mė nė fund shtet sovran. Ishte krijuar qeveria, me nė krye jo Mehdi Frashėrin e famshėm, siē shpresohej, por zotninė e nderuar, Biēaku. Ishte krijuar madje Regjenca, me katėr anėtarė, njė pėr ēdo fe, nė pritje me sa dukej, tė kthimit tėmbretit Zog I.
Lajmet pėr kosovėn e Ēamėrinė qė i bashkoheshin shqipėrisė, ishin me shkronja edhe mė tė mėdha dhe po i dukshėm ishte njoftimi pėr rikthimin e flamurit tė moēėm shqiptar, atij tė vėrtetit, tė Gjergj Kastriotit, me shkabė tė zezė, pa sėpatat e liktorit, kujtim i hidhur i Italisė.
Qyteti i tij i lindjes, Gjirokastra ku ka vendosur fund e krye ngjarjet e Darkės sė gabuar (njėlloj si tek Kronikė nė gur dhe Ēėshtje tė marrėzisė), ėshtė barometėr pėr tė matur sjelljen e njė minorance shqiptare ndaj luftės dhe mė pas ndaj regjimit, me pak fjalė, ndaj historisė. Nė thelb, ky roman shfaq vullnetin pėr njė raport tė ri me historinė, mė tė hapur, dhe nė njėfarė mėnyre del nga marrėdhėnia komplekse qė shkrimtari ka ndėrtuar nė veprat e tij tė mėparshme me historinė eshqiptarėve.
Ardhja e partizanėve dhe e tė quajturės koha e re, fillimi i luftės sė ftohtė dhe tradhtia e Titos, deri tek vdekja e Stalinit, ėshtė njė dhjetėvjetėsh i dendur, i dhėnė nė mėnyrė sintetike. Drama e doktor Gurametos ka marrė tė tatėpjetėn. Ėshtė nga ato drama qė shkakton koha kur merr kosėn nė dorė. Zoti nuk e bėri dot ėndėrr as torturimin e doktor Gurametos sė madh me thikat e kirurgut qė kishte sjellė me vete nga Gjermania.
Darka e gabuar hyn sa jashtė brenda zonės sė dy romaneve autobiografikė qė ngrihen mbi njė botė parahistorike dhe historike tė qytetit si vend ku lind dhe vdes njeriu. Ėshtė njė kurorė e fantazisė qė kulmon me dramė fantastiken e Kronikė nė gurė dhe parandjenjat e mnershme tek Ēėshtje tė marrėzisė.
Nė kėtė kuptim Darka e gabuar ėshtė njė libėr disa herė i shkruar, thėnė ndryshe ėshtė letėrsia qė identifikon njė shkrimtar, njė tė vetėm.
Kadare e ka shkruar nė verė dimrin 2007-2008, kėtė roman qė shtėpia botuese Onufri e ka hedhur nė qarkullim vetėm dje, duke pėrmendur se dosja e doktor Gurametos sė madh u hap pėrsėri nė praneverėn e vitit 2007 kur Bashkimi Europian i kėrkoi Shqipėrisė dėnimin e krimeve tė komunizmit.
Sė fundi
Nė panairin e librit tė Tiranės qė hapet mė 14 nėntor, shtėpia botuese Onufri prezanton veprat 9 dhe 10 nga cikli prej 20 vėllimesh i veprės sė plotė shkrimtarit Ismail Kadare. E para ėshtė njė pėrmbledhje e 19 tregimeve, njė pjesė tė panjohura, kurse tjetra pėrfshin romanet Ura me tri harqe,, Kush e solli Doruntinėn dhe Breznitė e hankonatėve. Shumė shpejt vjen edhe E hyjnueshmja ebotuar sė fundi nga Fayard me titullin Aksidenti, me pėrkthimin nga shqipja tė Tedi Papavramit. | |
|
inna1 Flori Fan
Numri i postimeve : 352 Age : 27 Registration date : 20/08/2009
| Titulli: Re: Dhe Zoti nuk e bėri ėndėrr Sun Aug 30, 2009 11:22 am | |
| okeyyy.... flm edhe pse nuk e lexova krejt por aq sa munda | |
|