Edona Vdes per Florin
Numri i postimeve : 6018 Age : 28 Vendndodhja : De mas linda del mundo FLOR BERTOTTI Kenget e preferuara te Floricientes? : "Flores amarillas"."Te siento" ."En enombre dragon"Ding-dong"."Delfina"."Por que"."Kikiriki"."Des que te vi".Haj un cuento"... Disponimi i pergjithshem : e hareshme Registration date : 13/12/2008
| Titulli: Sistemi Diellor Sat Jul 25, 2009 7:52 pm | |
| Sistemi Diellor ku ndodhet edhe Toka, ėshtė njė nga sipėrfaqet ku mund tė vėzhgohet mė qartė, rregulli i universit. Nė Sistemin Diellor zėnė vend 9 planete dhe 54 satelitė tė lidhur me to. Kėto planete janė, duke i marrė sipas largėsisė sė tyre nga Dielli: Mėrkuri, Afėrdita, Toka, Marsi, Jupiteri, Saturni, Neptuni, Urani dhe Plutoni. Mes kėtyre planeteve dhe 54 satelitėve tė tyre, i vetmi trup qiellor qė zotėron njė sipėrfaqe dhe atmosferė tė pėrshtatshme pėr jetė ėshtė Toka.
Tek analizojmė strukturėn e Sistemit Diellor pėrballemi me njė ekuilibėr shumė tė madh. Faktori, i cili i ruan planetet nga i ftohti ngrirės i hapėsirės ėshtė "forca tėrheqėse" e Diellit dhe "forca centrifugale" e planeteve. Dielli me anė tė forcės sė madhe tėrheqėse qė zotėron tėrheq tė gjithė planetet rreth tij dhe ato nė saje tė orbitave qė shkaktohen nga forca centrifugale i rezistojnė kėsaj tėrheqjeje. Por nėse shpejtėsia orbitale e planeteve do tė ishte pak mė e ngadaltė, atėherė kėto planete do tė thitheshin me shpejtėsi nga Dielli dhe do tė gėlltiteshin nga ai me njė shpėrthim tė madh.
Albert Ajnshtajn: "Nė botėn materiale ekziston njė rregull i mrekullueshėm". Edhe e kundėrta ėshtė e mundshme. Nėse planetet do tė silleshin rreth Diellit mė shpejt, atėherė forca e tij nuk do tė mjaftonte pėr t'i mbajtur dhe kėto planete do tė endeshin shkujdesshėm nėpėr hapėsirė. Pėr fatin tonė tė mirė ky ekuilibėr ekziston dhe sistemi i mbron forcat nė mėnyrė qė gjithēka tė qarkullojė sipas orbitės pėrkatėse.
Tė tėrheq vėmendjen kėtu ky rregull, i cili ėshtė krijuar i veēantė pėr ēdo planet. Largėsitė e tyre me Diellin janė tė ndryshme dhe aq mė tepėr qė janė tė ndryshme edhe pėrmasat e tyre. Pėr kėtė arsye duhet pėrcaktuar njė shpejtėsi orbitale e veēantė pėr secilin nė njė mėnyrė tė tillė qė as t'i afrohen e as t'i largohen mė tepėr Diellit.
Konceptet materialiste astronomike pretendojnė se origjina e Sistemit Diellor nuk mund tė shpjegohet me perioda fizike natyrore, pra, ky sistem ėshtė formuar rastėsisht vetvetiu. Por tė gjitha teoritė e shfaqura kėto 300 vitet e fundit nuk janė gjė tjetėr veēse spekulacione. Origjina e Sistemit Diellor pėr pikėpamjet materialiste ėshtė akoma njė sekret i pashpjegueshėm.
Kepler, Galilei si dhe tė tjerė astronomė, tė cilėt zbuluan ekuilibrin e jashtėzakonshėm delikat tė Sistemit Diellor, patėn deklaruar se projektimi kaq i qartė i kėtij sistemi tregon ekzistencėn e Zotit dhe provon ndėrhyrjen e Tij nė univers. Isak Njutoni qė ka bėrė zbulime tė rėndėsishme nė strukturėn e Sistemit Diellor dhe qė quhet "shkencėtari mė i madh qė ka jetuar deri mė sot" ka thėnė:
"Ky sistem delikat i pėrbėrė nga Dielli, planetet dhe kometat ėshtė burim vetėm i vullnetit dhe mbikqyrjes sė njė Ekzistence Inteligjente dhe Supreme... Ai i drejton kėto dhe pėr shkak tė kėtij sovraniteti thėrritet "Zot i njė fuqie tė epėrme".51 "As dielli nuk mund ta arrijė hėnėn, e as nata ditėn. Po secili noton nė njė orbitė tė caktuar." | |
|