Emocionet, humori pozitiv dhe negativ, mund tė ndihmojė ose tė dėmtojė organizmin. Humori, e qeshura mund t'ju ndihmojė pėr tė luftuar ēdo lloj sėmundje dhe t'i zgjasė jetėn e shėndetshme njė personi.
Njė dhembje e fortė koke, njė ngarkesė nė zemėr ose disa puērra tė parėndėsishme qė vihen re nė fytyrė ose diku nė trup, mund tė jenė shkak i shqetėsimeve emocionale. Madje nė raste shumė tė rralla mund tė ndeshemi me vdekjen pėr shkak tė njė emocioni tė fortė negativ ose pozitiv.
Emocionet mund tė shkaktojnė rėnien e flokėve, shqetėsime nė zemėr, bllokimin e kanaleve tė hundės, lotim, astmė, alergji tė ndryshme, shtrėngime nė fyt, laringjit, ankthe dhe sėmundje tė lėkurės. Mė e pabesueshmja ėshtė se pėr shkak tė tyre mund tė humben edhe dhėmbėt.
Emocionet mund tė sjellin ulceracione. Gratė mund tė vuajnė nga marre mendsh, burrat mund tė humbasin fuqinė (dobėsi e pėrgjithshme). Janė tė panumėrta dėmet qė mund tė sjellin emocionet, tė cilat njė ditė mund tė bėhen edhe xhelati ynė.
Mjekėt kanė konstatuar qė 5070 % e pacientėve tė tė gjithė moshave tė tė dy sekseve qė vuajnė nga sėmundje organike, kanė kaluar midis njė rruge tė gjatė emocionesh. Kėto lloj sėmundje veēanėrisht prekin rininė. Rinia ėshtė viktima e pafajshme e pasigurisė pėr tė ardhmen, pre e papunėsisė, e pėrdorimit tė duhanit, alkoolit dhe narkotikėve.
Si mund tė sėmuret njeriu nga emocionet?
Kur truri paralajmėron duke na dhėnė shenja pėr ndonjė rrezik qė kėrcėnon organizmin nga ndonjė sėmundje, emocionet hyjnė nė veprim menjėherė. Mund tė ndeshemi me hipertensionin, me sėmundje tė sistemit tė qarkullimit tė gjakut, me prodhimin nė shkallė tė lartė tė adrenalinės.
Mund tė tendosen muskujt. Ka raste qė shkaku i emocioneve tė jetė njė konflikt familjar i vazhdueshėm midis burrit dhe gruas ose prindėrve dhe fėmijėve. Mundet qė tė kemi konflikte nė punė ose tė njė natyre tjetėr.
Krizat emocionale mund tė goditin njeriun nė pjesė tė ndryshme tė organizmit, sepse ēdo njeri ka veēanti individuale nė temperament qė ndryshojnė ndjeshmėrinė.
Nė organe, qė janė tė prekura nga sėmundje tė trashėguara, qė nuk ju kushtojmė shumė vėmendje, mundet qė me kalimin e kohės tė lindin probleme. 89% e pacientėve me ulcera qė vizitoheshin pranė njė klinike mjekėsore, kishin tė paktėn njėrin nga prindėrit tė prekur nga kjo sėmundje. Alergjitė dhe astma nė disa raste janė sėmundje trashėguese.
Si duhet reaguar
Mėnyra sesi ne reagojmė ndaj ngacmimeve, mund tė na ndihmojė nė pėrcaktimin e sėmundjes. Si rrjedhojė e kontraktimit tė muskujve nė vithe mund tė sjellė hemorroidet.
Nga kontraktimi dhe dobėsimi i muskujve tė abdomenit (barkut) mund tė lindi njė hernie diskale (nė kollonėn vertebrale). Kur zemėrohemi dhe kėrcasim dhėmbėt nuk na shkon ndėrmend qė nė kėtė mėnyrė ne ndihmojmė sėmundjen e pioeresė (lėkundje nė rrėnjėt e dhėmbėve).
Nga sforcimi i muskujve tė qafės nė ndonjė rast, mund tė ēojė deri nė ngurtėsimin e pėrhershėm tė qafės. Njė mjek anglez vuri re se nė sanatoriume ku ai shėrbente, pacientėt qė vuanin nga tuberkulozi ishin tė rinj, tė cilėt ishin prekur nga probleme tė vėshtira tė jetės.
Vazhdimi i njė gjendje emocionale qė nuk kurohet, mund tė ēojė nė pėrparimin e sėmundjes.
Si mund tė pėrcaktohet nėse sėmundja ėshtė burim emocional, funksional apo me karakter organik?
Megjithėse vetė individi mund tė arrijė deri diku tė pėrcaktojė sėmundjen, mjeku ėshtė ai qė do tė vėrė vulėn. Nė rast se sėmundja ka burim organik, shenjat do tė jenė tė caktuara dhe tė vazhdueshme.
Nė rast se burimi ėshtė krejtėsisht emocional, mund tė ketė njė shumėllojshmėri ankimesh si psh. dobėsi, ngacmime nė zemėr gjatė natės, pagjumėsi, shkarkime nervore, dhembje koke etj.
Tė gjitha kėto lidhen me njė sistem nervor tė dobėt, tė. ndjeshėm dhe delikat. Emocionet, humori pozitiv dhe negativ, mund tė ndihmojė ose tė dėmtojė organizmin.
Humori, e qeshura mund t'ju ndihmojė pėr tė luftuar ēdo lloj sėmundje dhe t'i zgjasė jetėn e shėndetshme njė personi. Nė rast se nė gjirin e familjes ka mirėkuptim reciprok, ka marrėdhėnie tė drejta, ka kėnaqėsi, kur nė vendin e punės respektohemi dhe lavdėrohemi pėr njė punė tė mirė tė kryejmė, themi: jeta ėshtė e ashpėr por e bukur.
Nė rast se shpenzon kohėn nė bazė tė njė programi tė studiuar mirė dhe nuk shpenzon asnjė orė kot, nė rast se hamė dhe flemė e zgjohemi nė orare tė caktuara, nuk abuzoj mė, tė gjitha kėto veti mund tė quhen emocione tė shėndetshme dhe bėhen shkak pėr njė jetė plot gjallėri, deri nė njė moshė tė thyer.
Nėse u shtojmė kėtyre ushtrime gjimnastikore dhe shėtitje nė gjirin e natyrės, mundet tė parandalojmė dhe tė jemi krenarė, sepse nuk jetuam kot.