Sėmundja e zemrės ėshtė e shpeshtė tek njerėzit me diabet. Statistikat nga Shoqata Amerikane e Zemrės vlerėsojnė se sėmundjet e zemrės dhe sulmet nė tru janė pėrgjegjėse pėr 2/3 deri nė ¾ e vdekjeve nė mesin e personave me diabet.
Derisa tė gjithė njerėzit me diabet kanė shanse tė rritura tė zhvillimit tė sėmundjes sė zemrės, kjo ėshtė mė e shpeshtė tek ata me tipin 2 tė diabetit. Njė prej dėshmive tė para qė tregojnė se njerėzit me diabet janė mė tė prirė ndaj sėmundjes sė zemrės ka qenė njė studim i gjerė i njohur si Framingham study. Ky studim ka analizuar disa gjenerata pėr tė pėrcaktuar faktorėt e paraqitjes sė sėmundjes sė zemrės.
Studimi ka treguar faktorė tė shumtė qė mund tė rrisin gjasat pėr zhvillim tė saj. Njė rrezik i dukshėm ishte tė qenit me diabet. Nga tė tjerat janė pėrfshirė tensioni i lartė i gjakut, pirja e duhanit, nivelet e rritura tė kolesterolit dhe historia familjare e sėmundjes sė hershme tė zemrės.
Sa mė shumė faktorė tė rrezikut qė ka pasur personi, gjasat pėr tu prekur nga sėmundja e zemrės kanė qenė mė tė larta. Si ēdokush tjetėr, njerėzit me diabet kanė njė rrezik tė rritur tė vdesin nga sėmundja e zemrės nėse ata kanė mė shumė faktorė tė rrezikut. Sidoqoftė, gjasat janė mė tė larta tek personat me diabet. Andaj, derisa njė person me njė faktor tė rrezikut mund tė ketė gjasa reale tė vdesė nga sulmi nė zemėr, personi me diabet ka rrezik tė dyfishtė ose madje tė katėrfishtė.
Njė studim, pėr shembull, ka gjetur se njerėzit me diabet tė cilėt nuk kanė pasur faktorė tė tjerė tė rrezikut nga sėmundja e zemrės kanė qenė 5 herė mė tė prirė tė vdesin nga kjo sėmundje, krahasuar me ata pa diabet. Njė studim tjetėr ka treguar se njerėzit me nivel tė lartė tė sheqerit, pavarėsisht prej numrit tė faktorėve tė tjerė tė rrezikut tė sėmundjes sė zemrės, ishin po aq tė prirė tė kenė sulm nė zemėr sa edhe personat jo diabetikė tė cilėt kanė pasur tashmė sulm nė zemėr.
Kėshtu qė, diabeti konsiderohet i barabartė me sėmundjen e zemrės. Dhe, ekspertėt rekomandojnė qė tė gjithė njerėzit me diabet duhet ti trajtojnė faktorėt e rrezikut tė sėmundjes sė zemrės po aq fort sa edhe njerėzit qė tashmė kanė pasur sulme nė zemėr.
Kush e shkakton sėmundjen e zemrės?
Shkak mė i shpeshtė i ērregullimeve nė zemrėn e njė personi me diabet ėshtė forcimi i arterieve ose ateroskleroza, qė shkaktohet nga kolesteroli nė enėt e gjakut, tė cilat e dėrgojnė oksigjenin dhe ushqimin nė zemėr.
Pllakėzat e kolesterolit qė formohen, mund tė copėtohen ose thyhen duke e bėrė gjakun tė dendur dhe duke bllokuar enėt e gjakut. Kjo mund tė pasohet me sulm nė zemėr. I njėjti proces ngjan nė tė gjitha arteriet e trupit, duke ēuar nė mungesė tė gjakut nė tru, duke shkaktuar sulme nė tru ose mungesė tė gjakut nė kėmbė, duar ose kraharorė duke shkaktuar ērregullime vaskulare periferike.
Njerėzit me diabet janė po ashtu nė rrezik tė lartė nga pamjaftueshmėria e zemrės, gjendje nė tė cilėn zemra nuk ėshtė nė gjendje tė pompojė gjakun nė mėnyrė tė duhur. Kjo mund tė bėjė qė lėngjet tė grumbullohen nė mushkėri duke shkaktuar vėshtirėsi nė frymėmarrje, ose rikthim tė lėngjeve nė pjesėt tjera tė trupit (veēanėrisht kėmbė) qė shkakton ėnjtje.
Si trajtohet sėmundja e zemrės?
Ekzistojnė disa opsione tė trajtimit varėsisht prej shpeshtėsisė sė sėmundjes, pėrfshirė:
* Terapia me aspirinė pėr tė ulur rrezikun e mpiksjes qė ēon nė sulme nė zemėr dhe nė tru.
* Ushqimi.
* Ushtrime fizike jo vetėm pėr humbjen e peshės, por pėr tė rritur kontrollin e glukozės, shtypjes sė lartė tė gjakut, niveleve tė kolesterolit dhe pėr tė ulur trashėsinė abdominale, faktorin e rrezikut tė sėmundjes sė zemrės.
* Barnat.
* Operacioni.
Cilat janė shenjat e ērregullimit tė zemrės?
Simptomat e sėmundjes sė zemrės pėrfshijnė:
* Frymėmarrje tė shkurta.
* Ndjenja e dobėsisė.
* Ndjenja e marramendjes.
* Djersitje e tepruar dhe e pashpjegueshme.
* Dhembje nė kraharorė, grykė dhe nė krahun e majtė.
* Dhimbje ose presion nė gjoks (veēanėrisht gjatė aktivitetit).
* Nauze (mundim).
* Nėse keni ndonjė prej kėtyre simptomave, duhet tė thėrrisni mjekut tuaj ose tė drejtoheni menjėherė tek shėrbimi mė i afėrt i emergjencės.
Sėmundja vaskulare periferike ka kėto simptoma:
* Ngėrēe nė kėmbė derisa ecni.
* Kėmbė tė ftohta.
* Puls i ulur ose mungesė e pulsit nė shputa ose kėmbė.
* Humbje e dhjamit nėn lėkurė tė pjesėve mė tė poshtme tė kėmbėve.
* Humbje e qimeve nė pjesėt mė tė ulėta tė kėmbėve.
Si trajtohet ērregullimi vaskular periferik?
* Angazhimi nė njė program tė rregullt tė ecjes (45 minuta nė ditė, i pasuar me
pushim).
* Mbathja e kėpucėve speciale.
* Terapia me aspirinė.
* Barnat.
* Mos pirrja e duhanit.
* Doza tė ulėta tė aspirinės rekomandohen pėr burrat dhe gratė me diabet tė cilėt janė
mbi moshėn 30 vjeēare dhe janė nė rrezik tė lartė nga sėmundja e zemrės dhe sėmundja
periferike vaskulare. Flisni me doktorin tuaj pėr tė pėrcaktuar nėse terapia me aspirinė
ėshtė e nevojshme pėr ju. Nėse keni sėmundje tė caktuara, terapia me aspirinė mund tė mos rekomandohet.
Si mund tė parandalohet ērregullimi i zemrės tek personat me diabet?
* Mėnyra mė e mirė pėr tė parandaluar sėmundjet e zemrės dhe tė enėve tė gjakut ėshtė tė kujdeseni mirė pėr veten dhe diabetin tuaj. Mbani glukozėn nė gjak nė nivel sa mė normal qė mundeni.
* Kontrolloni shtypjen e gjakut, nėse ėshtė e nevojshme merrni edhe barna. Njerėzit me diabet duhet tė kenė shtypjen nėn 130/80.
* Mbani kolesterolin nėn kontroll. Ndoshta do tė keni nevojė pėr barna pėr ta bėrė kėtė.
* Humbisni peshėn nėse jeni tė mbipeshė.
* Pyeteni mjekun tuaj nėse duhet tė merrni aspirinė ditor.
* Merruni me ushtrime fizike rregullisht.
* Hani ushqim tė shėndetshėm pėr zemrėn, tė pakėt me yndyra dhe kripė.
* Leni duhanin.