Libona Vdes per Florin
Numri i postimeve : 7095 Age : 31 Vendndodhja : En qualquier pais donde lo encuentro mi prinicipe y mis favoritos..En lugar da haditas! Kenget e preferuara te Floricientes? : Un enorme dragon,Te siento,Hay un cuento,Porque,Mi vestido azul,Chaval Chulito,1.2.3,y todas... Disponimi i pergjithshem : alegra y triste Registration date : 13/09/2008
| Titulli: Sistemi arsimor nė Kosovė ėshtė nė krizė tė thellė! Mon Aug 31, 2009 1:37 am | |
| - Si tė dalim nga gjendja e keqe e arsimit parauniversitar? -
Njerėzit zakonisht ēuditen kur ndodh diēka e pazakonshme, diēka qė natyrshėm nuk ndodh, dhe nė tė tillė raste shtrojnė pyetje nga mė tė ndryshmet, pse ndodhi?; si ndodhi?, e pyetje tė ngjajshme. Por, kohėve tė fundit njerėzit tanė janė tė prirur mė shumė tė mundohen tė gjejnė fajtorin, apo t`i hedhin fajin dikujt pėr ndonjė ngjarje qė ndodh, sesa tė hulumtojnė shkaqet pse ndodh ndonjė ngjarje! Shumėkush jep vlerėsime, gjykon, vlerėson nė mėnyrė sipėrfaqėsore, pa hyrė nė thellėsi tė problemit a ēėshtjes qė ngritet. Njerėzit tanė fatkeqėsisht, janė tė prirė mė shumė tė merren me interpretime tė fjalėve dhe gjykimeve tė tjetėrkujt, sesa tė mendojnė me trurin e vet.
Ndoshta pėr shumicėn e njerėzve tanė ėshtė i ēuditshėm fakti qė vetėm 45% e maturantėve mund tė kalojnė nė testin e maturės. Pėr dikė tjetėr kjo shkallė e arritshmėrisė konsiderohet sukses, tė tjerėt mundohen tė hedhin faje herė andej e herė kėndej, por asnjeri nuk ulet njėherė e mirė tė analizojė gjendjen e pėrgjithshme qė mbretėron nė sistemin arsimor nė Kosovė.
Natyrisht, si nė ēdo vend, edhe nė Kosovė pėrgjegjėsinė kryesore pėr t`i zgjidhur problemet me tė cilat shoqėrohet arsimi , e ka Ministria e Arsimit. Tė gjithė ne e dimė qė sistemi arsimor nė Kosovė ėshtė nė krizė tė thellė, por ēėshtja ėshtė se si tė dalim nga kjo krizė. Pse pikėrisht ky vit i shpallur nga ministria e arsimit si vit i cilėsisė po dėshmon tė kundėrtėn, ashtu si vitet tjera?
Mendoj qė defektet kryesore janė pikėrisht tek Ministria e Arsimit dhe strukturat e saj. Ajo (pra Ministria) duhet tė ndryshojė qasjen qė ka nė udhėheqjen e sistemit arsimor. Pėr t`i zgjidhur problemet qė sa vijnė e rėndohen nė sistemin arsimor nuk mjafton vetėm tė analizohet dhe proklamohet, por edhe tė veprohet konkretisht. Edhe ministria jonė si shumica e ministrive tė shteteve tė tjera evropiane ka pėrqafuar dhe pranuar reformat nė sistemin arsimor, por ky sistem reformimi si duket ka mbetur vetėm nė letėr.
Pasi edhe unė jam punėtor arsimi, dua qė ta shpreh mendimin tim se si duhet dalė nga kjo gjendje qė ėshtė krijuar nė sistemin arsimor, sidomos pėr atė parauniversitar. Kėto vlerėsime qė kam do ti radhis nė disa pika:
1. Nėpėr shkolla fillore dhe tė mesme tė Kosovės punojnė njė numėr i konsiderueshėm mėsimdhėnėsish tė padiplomuar, ose tė diplomuar nė format mė tė kėqija tė mundshme. Por, ka edhe shumė mėsimdhėnės, tė cilėt edhepse janė tė diplomuar nuk punojnė sa duhet me nxėnėsit, ose tė tillė qė vejnė nė shkollė vetėm sa pėr tė kaluar kohėn! Asnjė veprim nuk ėshtė ndėrmarrė nė kėtė drejtim nga Ministria e Arsimit.
2. Drejtorėt e shkollave nuk janė zgjedhur si rezultat i asaj qė e meritojnė tė jenė drejtorė, por ata i ka zgjedhur politika ditore! Nė tė njėjtėn formė janė zgjedhur edhe shumica e drejtorėve tė Drejtorive Komunale pėr Arsim! Ėshtė gabim shumė i madh qė tek ne posti i drejtorėve komunalė tė arsimit ėshtė post politik .Kjo praktikė duhet tė ndryshohet patjetėr nė qoftė se duam cilėsi! Nuk na duhen drejtorė tė pa aftė pėr mbarėvajtjen dhe organizimin e punės dhe drejtorė qė nuk i do njeri, tė cilėsdo parti politike qofshin ata!
3. Organizimi i testit kombėtar pėr klasėt e nėnta dhe testit tė maturės ka shumė defekte. Nė shumė shkolla janė testuar mėsimdhėnėsit, e jo nxėnėsit! Ndoshta ka qenė mirė qė me pyetjet qė kanė rėnė nė testin e maturės, tė testohen mėsimdhėnėsit. Kjo ėshtė forma mė e mirė pėr tė parė se nė ēfarė niveli tė pėrgatitjes janė mėsimdhėnėsit tanė. Dhe, nė qoftė se edhe ata nuk i dijnė pyetjet, atėherė s`kemi pse t`i fajėsojmė nxėnėsit.
4. Klasėt e dhjeta janė tė stėrngarkuara me nga 45 nxėnės. Kjo ngarkesė e klasėve ėshtė tani e pranishme edhe nė klasėt tjera, tė njėmbėdhjeta e tė dymbėdhjeta. Na thuani zotėrinj tė ministrisė sė arsimit: cili vend europian zbaton teknikat e reja tė mėsimdhėnies me nga 45 nxėnės nė klasė?!
5. Nė shumicėn e shkollave nxėnėsit pranohen nė klasėn e dhjetė vetėm me rezultatet e testimit tė klasės sė nėntė dhe suksesit tė mėparshėm. Shumica e shkollave nuk organizojnė provime pranuese nė drejtimet pėrkatėse.
6. Nė shumicėn e shkollave tona mungon zbatimi i rregulloreve shkollore, tė miratuara nga ministria e arsimit dhe drejtoritė komunale. Si rezultat i kėsaj, nuk merren masa ndėshkimore ndaj atyre qė shkelin rregullat e shkollės, qofshin nxėnės, apo mėsimdhėnės.
7. Mungon inspektimi i punės sė mėsimdhėnėsve nė orėt mėsimore, psh: mua si mėsimdhėnės, qė 11 vite pune nė arsim, vetėm njėherė mė ka hospituar drejtori i shkollės nė orėn qė mbaja unė dhe kjo ka ndodhur nė vitin e parė pas luftės! E njėjta gjė ndodh edhe me mėsimdhėnėsit e tjerė, edhe ata nuk i kontrollon njeri pėr punėn qė bėjnė.
8. Mungon stimulimi i nxėnėsve dhe mėsimdhėnėsve tė dalluar pėr punė,siē janė garat, shpėrblimet e mė tė mirėve,stimulimi me paga, etj. Pastaj mungon edhe pėrkujdesja e prindėrve ndaj fėmijėve tė tyre. Kjo dėshmohet edhe nga vizitat shumė tė rralla qė u bėjnė nė shkollė fėmijėve tė tyre! Ne kemi shumė nxėnės qė u japim mėsim qė dy tre vjet, dhe akoma prindėrit e tyre nuk i njohim.
Ėshtė krijuar njė pėrshtypje qė shumica e atyre prindėrve (bashkėshortėve) janė martuar vetėm pėr tė fjetur bashkė, nuk janė tė vetėdijshėm pėr pėrgjegjėsinė qė kanė pėr tė krijuar, pėr tė rritur e edukuar fėmijėt e tyre. Prindėrit e fėmijėve tanė duhet ta vėnė gishtin nė kokė e ta kujtojnė fjalėn tonė tė urtė qė na e kanė lėnė pleqtė tanė: Mė zor ėshtė ta rrisėsh njė fėmijė, se ta ndėrtosh njė shpi! Nuk mjafton qė vetėm t`ia plotėsosh kushtet ekonomike, veshmbathje libra ushqim, e ta qesėsh nė rrugė fėmijėn!
Pėr fėmijėt duhet njė kujdesje e veēantė dhe e vazhdueshme nė aspektin edukativ. Nuk mjafton vetėm shkolla, fėmijėt tek ne janė 4 orė nė shkollė, ndėrsa 20 orė tė tjera tė ditės janė nė shtėpi dhe rrethin ku jetojnė. | |
|