ForumiForumi  PortaliPortali  Lajme rreth Nini-t  RegjistrohuRegjistrohu  GalleryGallery  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  Lista e AnėtarėveLista e Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  IdentifikohuIdentifikohu  
Lusim antaret qe te jene sa me aktiv ne forum, dhe te postojn sa me shume, sepse kohve te fundit jemi duke u bere te kontrolluar nga menagjeri i Florencia Bertottit, Florit. Ju lusim qe te keni parasysh kete dhe te jeni sa me aktiv ne postimin e mesazheve, natyrisht pa i thyer rregullat. Nese ka ndonje antar qe nuk eshte i kenaqur me forumin, le te lajmerohet ne forum, dhe le te shpreh pakenaqesite e tij. Ata qe jane sa me aktiv, do selektohen me shume ne letren qe do dergohet tek Florencia Bertotti.
Share | 
 

 psikologjia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Serafina..
Vdes per Florin
Vdes per Florin


Female Numri i postimeve: 1050
Age: 17
Vendndodhja: en foro de florencia bertotti mas lindo....
Kenget e preferuara te Floricientes?: te siento un enorme dragon todos de flor
Disponimi i pergjithshem: e hareshme
Registration date: 11/06/2009

MesazhTitulli: psikologjia   Sat Sep 05, 2009 1:25 pm

Fjala Psikologji pėr herė tė parė ėshtė paraqitur nė Angli mė 1693 por nuk ėshtė pėrdorur dhe nuk ėshtė kuptuar njė kohė tė gjatė deri nė vitet 1800. Ėshtė sinonim i pėrbėrė nga dy fjale greke "psiko (ψυχή)" dhe "logos (λόγος)". Psiko nė origjinal nėnkupton frymėmarrje, por mė vone ėshtė nėnkuptuar si shpirt sepse frymėmarrja ėshtė i ndikuar shpirtit e cila ende nuk e ka lėshuar trupin. Nė mitologjinė greke Psiko ka qene njė grua e cila ka qenė nė marrėdhėnie dashurie me perėndinė e dashurisė Erosin. Ai ishte dashnor i saj por kishte njė kusht ndaj saj qė mos t'ia shikonte fytyrėn e tij kurrė. Por nga kurioziteti Psikoja njė natė vendosi njė qiri pėr t'ia shikuar fytyrėn nė momentin kur e kupton Erosi atėherė e magjeps atė. Pėr t'ia arritur ngadhėnjimit ėshtė dashur tė bej njė luftė te madhe me pėrplot rreziqe, por nė fund ajo ėshtė transformuar nė perėndeshė dhe iu ėshtė bashkangjitur Erosit nė parajsė. Psika simbolizon shpirtin njerėzor.

Gjate shekullit tė shtatėmbėdhjetė kuptimi i fjalės psiko ėshtė shndėrruar nė kuptimin e mendjes. Logos, njė fjalė tjetėr greke, nėnkupton shkencėn ose arsyen. Sipas rrugėve Greke psikologjia njė kuptim mbi arsyen ose mbi mendjen, ose si thuhet sot studimi mbi mendjen.





Historia

Psikologjia zanafillėn e ka nga Antika. Shumė qartė e gjejmė atė tek veprat e Aristotelit tė cilat deri nė shekullin XIX luanin rol qendrorė. Pėrkufizimi i objektit studiues psikologjik pėr tė parėn herė u bė nga J.Locke nė vitin 1690 nė veprėn e tij mbi mėsimet shtesė asociative. Futja e metodave shkencore natyrore ndėr tė tjera nė sferėn e psikologjisė sė ndjenjave dhe shqisave (Psikofizika) pasojė nė shekullin XIX nga E. Hering, H. Helmholtz dhe G. T. Fechner dhe shkaktojė ndarjen e Psikologjisė si shkencė nė vete dhe Psikologjinė eksperimentale. Pas hapjes sė laboratorėve pėr psikologji nė Evropė erdhi deri tek pėrkufizimi i saj.Me kėtė "teoritė tradicionale substanciale" u zėvendėsuan nga teoritė e aktualitetit dhe ato shpirtėrore, kėshtu qė Psikologjia pėrkufizohet si shkencė e vetėdijes.

Si kundėrpėrgjigje e shkencės natyrore eksperimentale tė Psikologjisė, nė fillim tė shekullit XX-tė u krijua botėkuptimi pėr njė Psikologji si shkencė e orientuar.Kjo rrymė i kundėrshtonte shpjegimet e rastit tė dukurive psikologjike dhe nė vend tė kėtyre vendoste metodat eksperimentale e " shfaqjes shpirtėrore" ose njė pėrjetimi intuitiv. Nė kėtė rast Psikologjia paraqite si shkencė e pėrjetimeve. Sot, pikėpamjet e shkollave tė mėdha tradicionale tė psikologjisė luajnė rolė tė rėndėsishėm nė strukturėn e Psikologjisė. Njėsimi i psikologjisė, si shkencė, vijnė pas shumė pėrpjekjeve pėr tė pėrfshirė shpjegimet e dukurive psikologjike nė lėmi tė ndryshme, si bie fjala edhe tė teorive tė informacionit dhe tė kibernetikės. Me kėto pėrfshirje ėshtė mundėsuar shpjegimi i ndryshimit tė marrėdhėnieve nė drejtimet dhe funksionin ekohės. Teoritė qendrore tė kohės sė re janė teoria e agresiviteteve, e konflikteve dhe studimi i inteligjencės. Psikologjia praktike funksionon pėrbrenda hapėsirave tė Psikologjisė sė aplikueshme me lėmit kryesore tė diagnozės (Psikolog i pėrgjithshėm), kėshillimit (b.f. kėshilltar i profesionit) dhe terapisė (Psikoterapeuti). Pėr kėto lėmi parakusht ėshtė studimi i gjatė 8-10 semestra nė ndonjė shkollė tė lartė tė shkencave.








Psikologjia si shkencė

Nė literaturėn profesionale hasim shumė pėrkufizime sė shkencės sė Psikologjisė. Njė pėrkufizim i cili mė sė shumti pėrdoret sot nė literaturė ėshtė: "Lėnda e Psikologjisė u pėrkufizua me njohjen e sjelljeve dhe tė proceseve njohėse ose kongenitive tė realitetit dhe te formave tė shumėllojshme te tij". Nga tė gjitha pėrkufizimet e psikologjis mund tė dallojmė tre koncepte kryesore:

1. Pėrvoja
2. Proceset mentale
3. Sjellja







Degėt e Psikologjisė

Degėt t cilat ndahet Psikologjia:

* Psikologjia fiziologjike - Studion bazėn fiziologjike tė proceseve psikike qė paraqesin sistemin nervor dhe atė endokrin.
* Psikologjia eksperimentale - Psikologėt e kėsaj fushe tė studimit bėjnė prova dhe eksperimente pėr tė studiuar se si reagojnė njerėzit nė ngacmues te ndryshėm. **Vėrejtje - Metoda e eksperimentit ndalohet nė atė moment kur rrezikohet jeta e njeriut.
* Psikologjia e zhvillimit - Studion ndryshimet e sjelljes sė njeriut si rezultat i kalimit tė kohės apo moshės dhe bėn studime etapa-etapa.
* Psikologjia sociale-Studion ndikimin e faktorėve shoqėror nė sjelljet, burimet dhe qėndrimet e individit, po ashtu edhe raportet sociale brenda grupeve dhe ndėrmjet grupeve.
* Psikologjia klinike dhe e kėshillimit - Pjesa mė e madhe e psikologeve tė klinikės i zbatojnė njohurit psikologjike dhe parimet nė diaznifikimin e sjelljeve , sėmundjeve mentale, konfliktit familjar e martesore.
* Psikologjia e kėshillimit- Pėrafėrsisht i kryejnė tė njėjtat punė si te Psikologjia klinike, vetėm se te Psikologjia kėshillimit kėta tė fundit merren me probleme mė tė lehta, kėta mė shumė punojnė me nxėnės, student, nė kapėrcimin e problemeve tė tyre.
* Psikologjia shkollore dhe e edukimit - Psikologėt e kėsaj fushe mė sė shumti punojnė nė klasifikimin e problemeve emocionale dhe problemeve nė mėsime. Ndėrsa Psikologet e edukimit janė specialist pėr nxėnėsit dhe mėsimdhėnėsit.
* Psikologjia industriale dhe inxhinierisė -
* Psikologjia e komunikimit
* Psikanaliza

Njė drejtim me ndikim tė madh nė shkencėn e psikologjisė ėshtė edhe biheviorizmi i cili u paraqit ne SHBA. Themelues i tij ishte psikologu amerikan, Xhon Uotson. Bihejvioristėt e kritikonin shumė shpesh psikologjinė strukturaliste per shkak te metodės sė introspeksionin nuk e pranonin si metodė shkencore tė psikologjisė ata theksonin se psikologjis duhet te studioje vetėm ato fenomene qė mund tė vėrehen nga jashtė dhe qė mund te regjistrohen. Sipas bihejvioristėve, metodė shkencore mund tė jetė vetėm tė vėrejturit objektiv.


Lidhjet tė jashtme

* Faqe psikologjike - shqip
* In-Mind, Quarterly Magazine for Social Psychology
* Bi-Monthly Magazine for Healthier Life

Marrė nga "http://sq.wikipedia.org/wiki/Psikologjia"
Kategoritė: Shkencė | Psikologji
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 

psikologjia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Florencia Bertotti Kosovo - FBK ::  :: -